Referatas

Turinys Laikotarpio ribos 3 Naujos nuostato 4 Kultūrinė veikla 5 Literatūrinė spauda 6 Literatūros padėtis 8 „Varpas” (1889 – 1905) 10 „Tėvynės Sargas” (1896 – 1904) 10 Lietuva Pirmojo pasaulinio karo metais 12 Pastangos atkurti Lietuvos valstybę 13 Laikotarpio ribos XΙX a. pabaigos lietuvių tautinis sąjūdis davė Lietuvai stiprių politinių … Daugiau…

Vilniaus „Sietuvos“ vid. m-klos Žmogaus poveikis aplinkai Parengė Xa kl. mok. Justas Butkus 2003-04-10 Trumpai Žmonija egzistuoja aplinkoje, su kuria tiesiogiai ir netiesiogiai santykiauja. Sparčiai plintant žmogaus ūkinei veiklai, buvo nepaprastai nuniokota gamta, labai padidėjo aplinkos užterštumo mastai, dėl to sutriko ekologinės sistemos “žmogus – gyvoji gamta” pusiausvyra. Žmogus veikė … Daugiau…

Žmogaus poveikis gamtai Nykstantys žinduoliaiRūšių išmirimas — gana natūralus pro­cesas: iškastinės liekanos rodo, kad Žemėje yra gyvenę daug tūkstančių gyvūnų rūšių, kurių dabar nebėra. Žmogus neprisidėjo prie jų išmirimo. Tačiau per paskutinius kelis šimtmečius gyvūnų išmirimas gerokai paspartėjo: nuo 1600 metų išnyko mažiausiai 36 žinduolių rūšys, ir dar 120 rūšių … Daugiau…

Žemaitė (1845 – 1921) Iki debiuto Julija Beniuševičiūtė, būsimoji lietuvių prozos įžymybė, gimė 1845 m. gegužės 23 (birželio 4) d. Bukantės palivarke netoli Šateikių (dab. Plungės raj.), nusigyvenusių bajorų šeimoje. Tėvai Antanas ir Julija už 30 rublių metinės algos prižiūrėjo grafo Plioterio ūkį (70 ha), kuriame buvo du vadinamieji dūmai … Daugiau…

Gyvybės ir jos atsinaujinimo simboliai (pameta seną odą – tarsi mirštą, vėliau užsiaugina kitą). Garbinti kaip laimės, sveikatos, gerovės, vaisingumo užtikrintojai. Kaip namų židinio dievybės, giminiuojasi su Laima ir Giltine. Gyvatės ir žalčiai laikyti namuose ar pirtyse ant šieno, maitinti pienu. Globojo namus, saugojo juos nuo gaisrų, perkūnijos, kitų nelaimių. … Daugiau…

Žmogus ir geologinė aplinka Pastaraisiais dešimtmečiais labai padidėjo geologų dėmesys ekologiniams, tiksliau pasakius, žmogaus gyvenamosios aplinkos tyrimams. Tai nulėmė dvi priežastys, suformavusios dvi aplinkos geologijos tyrimų kryptis. Pirmosios dėmesio centre globaliniai procesai: klimato šiltėjimas, ozono sluoksnio nykimas, jūros lygio kilimas. Pagrįstai teigiama, kad šių procesų vyksmui turi įtakos žmogus, tapęs … Daugiau…

Vydūnas ir Jonas Basanavičius Vydūno ir Jono Basanavičiaus ryšius yra apibūdinęs žinomas rašytojas ir žurnalistas, vienas ryškiausių biografijos žanro atstovų lietuvių literatūroje Aleksandras Merkelis (1907–1994). Jo plunksnai priklauso monografijos apie Vaižgantą, V. Kudirką, A. Smetoną. Jis parašė ir monografiją „Vydūnas – žmogus ir kūrėjas“, tik ji dar neišleista. Apie Vydūno … Daugiau…

Vytautas Kernagis gimė 1951 m Vytautas Kernagis gimė  1951 m. gegužės 19 d., Vilniuje, aktorių Aleksandro Kernagio ir Gražinos Blynaitės-Kernagienės šeimoje. Mokėsi Mykolojaus Konstantino Čiurlionio mokykloje. Galima teigti, kad būtent šioje mokykloje prasidėjo gerbiamo Vytauto Kernagio muzikinė karjera. Iš pradžių pateko į pianino klasę. Tačiau ten išbuvo neilgai.  Kaip pats … Daugiau…

Henrikas Radauskas (pasauliu netikiu, o pasaka tikiu; Pasaulio pakeisti negalima!) Formalistas, egzistencialistas, estetikas Antanas Skema egzistencialistas prozoje (dramos, nov.rinkinys, romanai) (Sopenhauerio – kuo tobulesnis organismas, tuo tobulesnis kentejimas) Marius Katiliskis (panasu i Kreve, Biliuna; regioninis) KALBA; „Isejusiums negristi“(autobiogr), „Paskendusi vasara“, „Uzuoveja“(12 noveliu) – cikliskumas, humaniskumas, paprastumas; kaim.trukumai: Ambicingumas, naudos siekimas, … Daugiau…

Vytautas Mačernis Vizijos Įžanga Į žemę piktas vakaras atėjo, Toks baisiai svetimas ir neramus, O ten už lango blaškosi klajoklis vėjas Ir lyg keleivis beldžias į duris.Bet aš vidun jo niekad neįleisiu, Duris užversiu dar tampriau – Aš pilnas nerimo, kažko pasilgęs baisiai, Paskendęs vakaro rimty, mąstauApie šią žemę ir … Daugiau…

ŽiniasklaidaVisuomenės istorija rodo, kad paprastai išradimai padaromi ir pritaikomi tada, kai pribręsta tam tikros socialinės, ekonominės ir techninės sąlygos, kai jie tampa būtina visuomenės tolesnės pažangos reikšme. XXI amžius žmogaus gyvenimą paįvairina palengvina ne tik informacinės technologinės priemonės, bet ir žiniasklaida. Ji žmogaus gyvenimą padaro įdomesnį bei skaidresnį, padeda atitrūkti … Daugiau…

Vytenis Rimkus Šiaulių pedagoginio instituto Dailės fakulteto Tapybos katedros docento, dailėtyros daktaro Vytenio Rimkaus gyvenimo, mokslinio, kūrybinio ir pedagoginio darbo aprašymas Vytenis Rimkus gimė 1930 m. sausio 17 d. Šiaulių apskrities Bazilionų valsčiaus, Zatišų vienkiemyje, mokytojo šeimoje. Mokėsi Bagdoniškio (Šiaulių raj.) pradinėje mokykloje (1937-1940 m.), Šiaulių J. Janonio vidurinėje mokykloje … Daugiau…

ŽiniasklaidaŽiniasklaida, kitaip dar vadinama „visuomenės informavimo priemonėmis“ – tai priemonės, skirtos pateikti informaciją plačiam žmonių ratui. Tradiciškai žiniasklaidai priskiriama spauda, radijas ir televizija. Bendras jų bruožas yra tai, kad naudojantis techninėmis priemonėmis jos pasiekia plačiąją visuomenę. Sąvoka atsirado apie 1920-uosius metus anglosaksų šalyse atsiradus radijui ir masiniams laikraščiams. Lietuviškas pavadinimas … Daugiau…

Žiniasklaidos išlaisvinimas Šiandien Lietuvos socialinė komunikacija (spauda, radijas, televizija, internetas) yra įtraukusi palyginti nedaug žmonių, bet jų pakanka, kad niekintų asmenis, demoralizuotų tautą, kiršintų valstybę, griautų Bažnyčią. Sunku didžiojoje spaudoje dirbti žmogui, turinčiam tikėjimą ir principus. Žurnalistas yra paverčiamas ne kūrybingu tiesos ieškotoju, o duoneliautoju, vykdančiu duondavių norą, nors jo … Daugiau…

Išridenkite statines, išmuškite dugnus, leiskite vynui tekėti laisvai! Tokias eilutes, manau, ne vienas skaitėte pasakose, ar istoriniuose romanuose, jau nekalbant apie “Tris muškietininkus” bei “Vikontą de Braželoną”. Vynas “bačkose” – tai tarsi idioma. Praprusę vyno gerbėjai pirmiausia ieško brandinto ar net fermentuoto vyno ąžuolo statinaitėse, mat tokio vyno skonis dažniausiai … Daugiau…

Žiniasklaida ir terorizmas Aštuntajame dešimtmetyje atlikti tyrimai parodė, kad atsirado naujas reiškinys – į žiniasklaidą orientuotas terorizmas. Paaiškėjo, kad teroristų atakos dažnai surežisuojamos taip, kad patrauktų tarptautinės žiniasklaidos dėmesį. Terorizmo drama tampa ypač reikšminga, kai paimami įkaitai. Patys įkaitai teroristams nieko nereiškia: teroristinis veiksmas yra orientuotas į naujienas stebinčius žmones, … Daugiau…

emaitė buvo viena i pirmųjų lietuvių realizmo pradininkų. Savo kūryba ji pagilino meninį mogaus interpretavimą.emaitė turėdama 49 metus paraė savo pirmąjį apsakymą Pirlybos. Jis buvo ispausdintas Tikrajame ūkininkų kalendoriuje 1845 metams. Redakcija jam davė antratę Rudens vakaras, o autorei emaitės slapyvardį.Rayti emaitei teko sunkiomis sąlygomis. Raė, atitrūkdama nuo kasdieninių darbų, … Daugiau…

Žiniasklaida ir terorizmasAštuntajame dešimtmetyje atlikti tyrimai parodė, kad atsirado naujas reiškinys – į žiniasklaidą orientuotas terorizmas. Paaiškėjo, kad teroristų atakos dažnai surežisuojamos taip, kad patrauktų tarptautinės žiniasklaidos dėmesį. Terorizmo drama tampa ypač reikšminga, kai paimami įkaitai. Patys įkaitai teroristams nieko nereiškia: teroristinis veiksmas yra orientuotas į naujienas stebinčius žmones, o … Daugiau…

Planas Sveikata Jaunumas Grožė 1. Pirmosios mintys sveikatai suprasti 2. Žmogaus amžius 3. Žymūs patarimai 4. Gydymas 5. Sveikatos griovimas  Vydūno palikimas – gražus mūsų istorijos puslapis VYDUNAS, savo filosofija ir asmeniniu pavyzdžiu tiesęs kelius sveikai gyvensenai, suformulavęs sveikatos filosofiją, nagrinėjęs tautos dorą kaip būtiną sveikatos sąlygą, garsėjęs kaip … Daugiau…

Turinys Seniausi žodynai 2-3 psl. a)Senovės graikų ir arabų kalbų žodynai b) Antikinių kalbų žodynai Vakarų Europoje Lietuvių kalbos žodynų istorija 4 psl. Naujų žodžių atsiradimas 5 psl. Žodžių senėjimas ir nykimas 5 psl. Žodynų tipai 6- 9 psl. a) Lingvistiniai ir enciklopediniai žodynai bei enciklopedijos b) Istoriniai ir dabartinės kalbos žodynai. c) Visuotiniai ir … Daugiau…

Žmogus – gamtos dalelė, ar valdovasVeikiausiai kiekvienas yra girdėjęs bent vieną pasakojimą iš biblijos. Tai vienintelis istorijos šaltinis kuriuo remiantis būtų galima „tiksliai“ nustatyti žemės gyvenimą nuo pat jos gimimo. Pasak Biblijos kadaise atsirado žmogus, kuris užuot gyvenęs ramioje harmonijoje su kitais gyvūnais, ėmė mąstyti savaip. Jis mąstė kaip jam … Daugiau…

KAUNO J.DOBKEVIČIAUS VIDURINĖ MOKYKLAŽargoninė leksika B. Sruogos “Dievų miške” Tiriamasis darbas Darbą atliko XIIa klasės mokinys: Tadas Vizgaitis Darbą tikrino lietuvių kalbos vyr. mokytoja: Jūratė Petrikaitė Kaunas, 2002 Planas1. Pratarmė 3 2. B. Sruogos biografija ir kūryba 4 3. Žargonai ir frazeologizmai 5 4. Žargonai ir frazeologizmai “Dievų miške” 6 … Daugiau…

1913 m. liepos 13 d. Seinuose įvyko „Žiburio“ draugijos jaunimo kuopos susirinkimas. Jame dalyvavo per 100 lietuvių jaunuolių. Pristatytas paskutinio susirinkimo protokolas. Kun. S. Tijūnaitis skaitė paskaitą apie meilę Tėvynei (paskaita išspausdinta Vainikėlyje“). Julija Kvainauskaitė padeklamavo eilėraštį „Meilė“. Pranas Leončikas papasakojo apie jaunystę pagal straipsnį, išspausdintą Pavasaryje“. Paskui Klevų kaimo … Daugiau…

Žemaitė (tikr. Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė) *1845 VI 4 Bukantėje (Plungės r.), †1921 XII 7 Marijampolėje; prozininkė, dramaturgė.Kilusi iš bežemių bajorų. Mokėsi namie, giminaičių dvare Šėmose. Nuo 1864 tarnavo Džiuginėnuose pas dvarininkus Gorskius aukle ir kambarine. Čia 1865 ištekėjo už Lauryno Žymanto, dvaro eigulio, buvusio baudžiauninko. Šeima nuomojo ir dirbo iš pusės … Daugiau…

Kiekvienas žmogus, nesvarbu koks jis bebūtų, turi savo tėvynę – tai lyg didi paslaptis sielai ir nepaaiškinamas klausimas, kam žmogui ji reikalinga. Pasaulis be tėvynės yra bevertis, tai tarsi “lengvai ir greitai perskaitytas puslapis”. O norint suprasti tėvynės esmę, reikia pabūti tyloje, įsiklausyti į savo jausmus ir prigimtį. Tik tuomet … Daugiau…

TurinysBiografija 1 Žemaitės kūryba 2 Biografija Žemaitė (Julija Beniuševičiūtė – Žymantienė) gimė 1845 m. gegužės 23 (birželio 4) d. Bukantės palivarke netoli Šateikių (dab. Plungės raj.), nusigyvenusių bajorų šeimoje. Jos tėvai žemės neturėjo, gan ilgai tarnavo viename iš grafo Pliaterio dvarų, tėvas – urėdu, motina – gaspadine, atlygį už darbą gaudavo natūra. … Daugiau…

Vydūnu (1868 03 22 – 1953 02 20) susidomėta neatsitiktinai. Mažosios Lietuvos kultūros veikėjo, rašytojo, filosofo, švietėjo, muziko gimtinė – Jonaičių kaime, Šilutės apskrityje. Kurį laiką Vydūno gyvenimas buvo susijęs su Kintais (Šilutės raj.), kur jis, baigęs Ragainės mokytojų seminariją, buvo paskirtas dirbti mokytoju pradinėje mokykloje (nuo 1888 iki 1892). … Daugiau…

Vytautas Mačernis (1921 – 1944) Vytautas Mačernis – jauniausias literatūros klasikas, naujosios lietuvių poezijos pradininkas, vienas pačių reikšmingiausių savo kartos poetų. V.Mačernis gimė 1921m. birželio 5d. Šarnelėje, netoli Žemaičių Kalvarijos. 1935m., baigęs Sedos progimnaziją, mokslus tęsė Telšių gimnazijoje. Čia bičiulio paskatintas parašė pirmuosius eilėraščius. Praėjus dar dvejiems metams Vytautas sukūrė … Daugiau…