Žinios ir informacija visomis temomis
Žinios ir mokslinė informacija iš Biologija, viso 903 straipsniai. Skaitykite, mokykitės ir raskite reikalingos ir įdomios informacijos savo tobulėjimui apie Biologija.
Audinys Sandara, struktūra Vieta Funkcija Dengiamieji–beveik visas a paviršius padengtas 1) Pirminiai– kilę iš pirminės meristemos paviršinio sluoksnio. Priklauso epidermis–odelė iš vieno sluoksnio l. Chloroplastų beveik nebūna, išskyrus vandens ir ūksmingus. Jaunos l išskiria skystą kutiną kuris l paviršiuje sukietėja sudarydamas kutikulą. Jis padengia ir apsaugo . gali būti įv … Daugiau…
Ekologija Ekologinės etikos svarba gamtosaugoje Alina mergele84@one.lt Turinys ĮŽANGA 2 MEDŽIŲ KIRTIMAS 3 GAISRŲ ŽALA 4 ŽMOGUS GAMTOJE 6 IŠVADOS 14 LITERATŪRA 14 Įžanga Ekologija – tai mokslas apie organizmo ryšius su negyvąja gamta, apie 1 rūšies individų tarpusavio santykius ir santykius su kitų rūšių atstovais, apie įvairių rūšių bendrijų … Daugiau…
Gripas yra labai užkrečiama, epidemiškai plintanti virusinė liga, kuriai būdinga intoksikacija ir katarinis kvėpavimo takų uždegimas. Ligos priežastys Gripą sukelia virusas (lot. Myxovirus influenza), kuris pagal savo struktūrą gali būti 3 tipų: A, B, C. Virusai pasižymi savybe keistis (mutuoti), taip atsiranda naujų viruso potipių. Imunitetas persirgus gripu susidaro tik … Daugiau…
Labanoro regioninis parkas Labanoro regioninis parkas – didžiausias Lietuvoje. Jis išsiskiria kraštovaizdžio įvairove, nepaprastai turtinga augalija ir gyvūnija. Čia saugomas kalvotas, ežeringas, miškingas Rytų Aukštaitijos kraštovaizdis su gamtos ir kultūros paveldo objektais, vertingais rekreaciniais ištekliais. Didžiąją regioninio parko dalį užima Labanoro giria, viena didžiausių Lietuvoje Labanoro gamta Labanoro girioje slepiasi … Daugiau…
Augalų aprašymo planas: 1. Augalo kilmė ir paplitimas; 2. Augalo morfologija; 3. Augalo fiziologija; 4. Praktinė reikšmė. Aprašomi augalai suskirstyti pagal vaisiaus sandarą: 1. Ankštara (ilgis viršija plotį daugiau kaip 3 kartus, atsidaro išilgai dviem sąvaromis); 2. Ankštarėlė (ilgis viršija plotį ne daugiau kaip 3 kartus); 3. Trūkvaisis (ankštara sutrūkinėjanti … Daugiau…
TURINYSKepenys 3 Kepenų cheminė sudėtis 4 Ketogenezė 4 Aldehidų ir ketonų cheminis oksidavimas 5 Ketonų neoksiduoja oro deguonis arba švelnūs oksidatoriai 7 Aldehidų ir ketonų biologinis oksidavimas 7 Analizatoriaus aprašymas 7 Literatūra 9 3 KEPENYSSuaugusio žmogaus kepenys sveria apie 1200 g. Tai yra pats svarbiausias žmogaus vidaus organas. Jų masė gali svyruoti tarp 20-60 g vienam kilogramui kūno … Daugiau…
BIOLOGINĖ KOVA. KOVA SU KENKĖJAISKENKĖJAI Laukiniai gyvūnai – pradedant amarais ir baigiant elniais – ėda pasėlius ir sėklas. Dideli gyvūnai gali būti atbaidomi fizinėmis priemonėmis, tokiomis kaip užtvaros, kaliausės ir pan. Vabzdžius ir dirvos kenkėjus labai sunku kontroliuoti, todėl jie pridaro daug žalos. Sodams kenkia vabzdžiai, erkės, amarai, moliusakai, kai … Daugiau…
ATMINTIS Atmintis yra vienas iš psichikos procesų, kurių dėka mes suvokiam save kaip egzistuojančius laiko tėkmėje, ryšyje su praeitim, dabartim ir ateitim. Šnekant bendriau, atmintis gali būti apibūdinama kaip gebėjimas įsiminti, išsaugoti ir atgaminti bei panaudoti patyrimo teoriją. Atmintis jau senovės filosofams buvo įdomus tyrimų objektas. Platonas teigė, jog mintys … Daugiau…
Nedaug kas žino, kad ežerai yra laikini gamtos dariniai. Jų gyvenimo trukmė matuojama kartais šimtais metų, dažnai – keliais tūkstanmečiais, o retkarčiais – net dešimtimis ir šimtais tūkstančių metų. Tačiau, šiaip ar taip, tai tik akimirka geologinio ir evoliucinio laiko skalėje. Lietuvos ežerai palyginti yra labai jauni, jiems ne daugiau … Daugiau…
AtliekosTarša pakeičia gyvosios gamtos pusiausvyrą. Žmogus sukuria gausybę įvairių teršalų Pavyzdžiui: buitinių šiukšlių, nutekamųjų vandenų, žalingų cheminių medžiagų ir kitokių atliekų. Vieni teršalai patenka į atmosferą, kiti verčiami į sąvartynus, treti nuteka į upes. Ilgalaikė atliekų daroma žala dažnai yra nežinoma. Atliekos – labai aktuali tema, nes tai svarbi mums … Daugiau…
ĮvadasVienas labiausiai šiandieną stulbinančių dalykų yra tai, jog mes gyvename pasaulyje, kuriame žmonės gerokai daugiau žino apie automobilių sandarą bei kompiuterių darbą, negu apie tai, kas slypi jų pačių kūne. Dabar, kaip niekad anksčiau, žmogaus likimas dažnai yra jo paties rankose – gera ar prasta sveikata, net gyvybė ar mirtis … Daugiau…
Klaipėdos „Vėtrungės“ gimnazijos 3d klasės mokinio Ingos Petrauskaites Biologijos referatas AKIŲ LIGOS 2004 m. AKIŲ LIGOS Sistemą sudaro: Akį sudaro akies obuolys su akies priediniais organais, taip pat regimasis nervas, kuriuo nerviniai impulsai sklinda į nervinius regos centrus galvos smegenyse. Akies obuolį sudaro dangalai (ragena, odena, rainelė, krumplynas, gyslainė ir … Daugiau…
Šiandien Lietuvoje turbūt nerasime žmogaus, kuris nebūtų nieko girdėjęs apie AIDS (įgytą (akvizitinį) imuniteto deficito sindromą), dažnai vadinamą „XX amžiaus maru“. Devintojo dešimtmečio (1981 m.) pradžioje aptikta nauja virusinė liga paaštrino senas ir sukėlė naujas sergančiųjų įvairiomis ligomis (taip pat ir AIDS) socialines, juridines, moralines, medicinos problemas, daug prieštaringų kalbų. … Daugiau…
Turinys: 1. Žmogaus akis 2. Akies dalys ir funkcijos a. Lęšiukas b. Rainelė c. Vyzdys d. Gyslainė e. Odena f. Ragena g. Tinklainė h. Krumplynas i. Regos nervas j. Geltonoji dėmė3. Akių ligos ir priežastys 4. Ausų sandara Žmogaus akis Žmogaus akis – žmogaus galvoje esantis organas, … Daugiau…
Įvadaskosistemą, į kurią įeina organizmų bendrija ir jos negyvoji aplinka, geriausiai apibūdina per ją tekančios energijos srautas bei cheminių medžiagų apytakos ratai. Ir energijos srautas, ir medžiagų apytakos ratas ekosistemoje prasisdeda tada, kai dumbliai ar žalieji augalai sugeria ir pasisavina dalelę į juos krintančios saulės energijos ir panaudoja ją neorganinėms … Daugiau…
Antikos laikais žmonės maistui vartojo iki 3500 maistinių augalų, o 16 a. pabaigoje – tik 100 maistinių augalų rūšių. Svarbu pažymėti, kad Rytų šalyse vartojama daugiau nei 1000 įvairių maistinių augalų rūšių, tuo tarpu Vakarų šalyse – tik 2-3 % visų žinomų valgomų augalų. Augaliniu maistu maitinasi kone visa žmonija, … Daugiau…
Klonavimas ir dirbtinis apvaisinimas Nė viena naujausių mokslo šakų nesukėlė tiek ginčų kaip genų inžinerija. Jei dėl informacinių technologijų, naujų mašinų, įrengimų, gamybos būdų keitimo ginčijasi dažniausiai specialistai, tai dėl genų inžinerijos problemų nuomones skuba pareikšti visi- mokslininkai, politikai, sociologai, visuomenės veikėjai, įvairių religijų dvasininkai… Tuo stebėtis nereikia. Genų inžinerija … Daugiau…
Ekologija – tai mokslas tiriantis organizmų, bendrijų ir ekosistemų sąveiką, tarpusavio sąveiką, bei sąveiką su negyvąja gamta. Mažiausias ekologinis vienetas yra populiacija. Tai grupė individų, gyvenančių tam tikroje teritorijoje ir izoliuotų nuo kitos tos pačios rūšies atstovų. Bendrija – tai vienoje vietoje gyvenančios ir tarpusavyje sąveikaujančios įvairių rūšių populiacijos. Ekosistema … Daugiau…
Įvadas Tikriausiai nuo pat vaikystės žmogus turi mokytis pažinti save, analizuoti savo žvalumo ir vangumo, skausmo ir geros savijautos priežastis. Pažinti save – tiek pat svarbu, kaip ir pažinti, pavyzdžiui, savo profesiją, grožinę literatūrą, artimų žmonių charakterius. Kiekvienas kultūringas žmogus turi gerai suprasti ne tik savo dvasines savybes, nervinę-psichinę struktūrą, … Daugiau…
Dirvožemių būklėDirvožemis – gana buferiška ekosistemos sudedamoji dalis. Jeigu miškų augalijos, ypač spygliuočių pakenkimus ar net džiūvimą nesunku pamatyti, tai miško dirvožemių savybės kinta nepastebimai ir palyginti lėtai. Duomenų apie ilgalaikį rūgštaus lietaus poveikį dirvožemiams mažoka. Be to, yra gana sudėtinga interpretuoti gautuosius duomenis. Gilesniųjų dirvožemio horizontų reakciją sąlygoja geologinis … Daugiau…
KLONAVIMASRodos, pagaliau sulaukėme išsvajotojo nemirtingumo. Pagaliau galėsime susikurti savo dublikatą, kuris gyvens ilgai ir laimingai. Ir įrodymų jau yra – per Kalėdas klonavimo būdu gimė ne avelė, o tikra mergytė, vardu Ieva. Tačiau klausimų dar lieka daugokai…Gruodžio 26 dieną prancūzų biochemikė Dridžita Buaseljė pranešė pasaulinę sensaciją – paskelbė pirmojo pasaulyje … Daugiau…
Stepono Dariaus ir Stasio Gireno gimnazija REFERATAS ORO UŽTERŠTUMAS Darbą atliko: Rytis Češumskas TAVO APLINKOS ORAS Oras gamtoje Savo aplinkos oro nematai, tačiau kaip ir vanduo, jis yra visur ir užpildo erdvę apie tave. Jo yra augaluose ir gyvūnuose, dirvoje ir vandenyje. Žemiausia, plonas, 7-16 km storio atmosferossluoksnis apie Žemę … Daugiau…
Juodlės pažintinis takasJuodlės pažintinis takas yra įrengtas Kurtuvėnų regionineme parke aplink Juodlės ežerą, 3 km į rytus nuo Šaukėnų miestelio Kelmės rajone. Jis skirtas supažindinti lankytojus su draustinio gamtinėmis savybėmis ir kraštovaizdžiu. Takas įrengtas įgyvendinant Lietuvos regioninių parkų asociacijos projektą “Vietinių bendruomenių įtraukimas į Debesnų ir Ilgos pelkių ekosistemų išsaugojimą”. … Daugiau…
Pramonės įmonėsLabai pavojingos yra pramonės įmonės, teršiančios atmosferą įvairiomis kenksmingomis priemaišomis. Tai juodosios ir spalvotosios metalurgijos, chemijos ir naftos perdirbimo įmonės, cemento gamyklos ir kt. Metalurgijos gamyklos išmeta į atmosferą ne tik suodžius, dulkes, sieros, anglies oksidus, bet ir įvairių metalų oksidus, fenolą, fluoro junginius. Šios priemaišos neigiamai veikia tiek … Daugiau…
Žmogaus organizmas turi keletą mechanizmų, šalinančių žalingus medžiagų apykaitos produktus. Didelė jų dalis ir nesuvirškinti produktai šalinami pro žarnyną. Kepenyse vyksta daugybė cheminių reakcijų, kurių metu nukenksminami medžiagų apykaitos produktai, hemoglobino skilimo produktai (bilirubinas), vaistai. Visa tai pašalinama su tulžimi į žarnyną. Šalinimui svarbūs plaučiai, pro juos šalinamas anglies dioksidas, … Daugiau…
Projektinio darbo tema: ,,Pasirinkto augalo vegetatyvinis augimas. Svogūnas“ KRETINGA 2006 MUMS GERAI PAŽĮSTAMAS SVOGŪNAS IŠ ARČIAU Svogūnus žmonija žino nuo seno. Senovės rašytiniuose šaltiniuose svogūnai minimi 4 tūkst. m. prieš mūsų erą. Jų tėvynė – Pietvakarių Azija, iš kur vėliau per Iraną jie pateko į Egiptą. Užrašai ant Egipto piramidžių … Daugiau…
I. ĮVADASGrybai labai paplitę gamtoje. Jie neatskiriama miško dangos dalis, jų gausu parke, sode, vandenyje, ypač daug dirvožemyje. Viename grame daržo žemės grybų ir jų sporų yra šimtai tūkstančių ar net milijonai. Grybų sporos sklando padangėje (aptinkamos net 33 km. aukštyje), vėjo nunešamos tūkstančius kilometrų. Grybai – tai ne tik … Daugiau…
Žmogus iš gamtos vis daugiau reikalauja, Be gailesčio tuština jos aruodus, O grąžina, deja užterštą orą, Nuodinngą vandenį, nualintą dirvą Ir žūstančius miškus…. Vladas Dautartas Nuo senų senovės mūsų kraštas garsėjo didžiulėmis, kai kur neįžengiamomis giriomis. Nuolat žaliavo spygliuočiai – pušis, eglė, klevai, liepos, visų populiariausi drebulės, alksniai, gluosniai, ievos, … Daugiau…
Turinys1. Paukščiai 2p. 2. Paukščių paplitimas ir rūšinė įvairovė 2p. 3. Lietuvos paukščių rūšis 3p. 4. Lietuvoje perintis paukščiai 3p. 5. Nykstantis paukščiai 4p. 6. Antropogeninis poveikis paukščiams 4p. 7. Paukščių sezoninės migracijos 4p. 8. Atskirų migrantų rūšių pasiskirstymas virš Lietuvos teritorijos 5p. 9. Žmogaus poveikis migruojantiems pauščiams 5p. 10. … Daugiau…
Kraujas. Jo grupės ir sudėtis KraujasKraujas (lot. sanguis) – cirkuliuojantis jungiamasis audinys, sudarytas iš skystos kraujo plazmos ir kraujo kūnelių. Kraujo funkcijos aprūpina audinius deguonimi, maisto ir kitomis medžiagomis; išgabena iš audinių anglies dvideginį ir kitas medžiagų apykaitos atliekas; dalyvauja organizmo apsauginėse reakcijose; kovoja su ligas sukeliančiais mikroorganizmais; geba krešėti … Daugiau…