Biologija

Augalų aprašymo planas: 1. Augalo kilmė ir paplitimas; 2. Augalo morfologija; 3. Augalo fiziologija; 4. Praktinė reikšmė. Aprašomi augalai suskirstyti pagal vaisiaus sandarą: 1. Ankštara (ilgis viršija plotį daugiau kaip 3 kartus, atsidaro išilgai dviem sąvaromis); 2. Ankštarėlė (ilgis viršija plotį ne daugiau kaip 3 kartus); 3. Trūkvaisis (ankštara sutrūkinėjanti … Daugiau…

TURINYSKepenys 3 Kepenų cheminė sudėtis 4 Ketogenezė 4 Aldehidų ir ketonų cheminis oksidavimas 5 Ketonų neoksiduoja oro deguonis arba švelnūs oksidatoriai 7 Aldehidų ir ketonų biologinis oksidavimas 7 Analizatoriaus aprašymas 7 Literatūra 9 3 KEPENYSSuaugusio žmogaus kepenys sveria apie 1200 g. Tai yra pats svarbiausias žmogaus vidaus organas. Jų masė gali svyruoti tarp 20-60 g vienam kilogramui kūno … Daugiau…

Tai pirmoji Saulės planeta, atrasta pro teleskopą. Jos atradėja – anglų astronomas Viljamas Heršelis. 1781 m. kovo 13-osios naktį Dvynių žvaigždyne jis pastebėjo spindint mažytį diskelį. Jau po kelių dienų buvo aišku, kad jis skrieja toliau už Saturną. Septintosios planetos krikštatėviu tapo vokiečių astronomas J.Bodė, pasiūlęs jai senovės graikų dievo … Daugiau…

ĮžangaDidžiulė mokslo ir technikos pažanga, vis spartėjanti urbanizacija, didelis industrinės gamybos tempas pertvarko planetos veidą. Tačiau ši pažanga, teikdama materialines gėrybes bei komfortą, kelia ir naujas problemas: didėja aplinkos užterštumas, skursta ir nyksta įvairios ekosistemos, stokojama gamtos išteklių, kyla pavojus ilgame evoliucijos kelyje nusistovėjusiai gamtinei pusiausvyrai. Kadangi aplinkos apsaugos problemų … Daugiau…

AtliekosTarša pakeičia gyvosios gamtos pusiausvyrą. Žmogus sukuria gausybę įvairių teršalų Pavyzdžiui: buitinių šiukšlių, nutekamųjų vandenų, žalingų cheminių medžiagų ir kitokių atliekų. Vieni teršalai patenka į atmosferą, kiti verčiami į sąvartynus, treti nuteka į upes. Ilgalaikė atliekų daroma žala dažnai yra nežinoma. Atliekos – labai aktuali tema, nes tai svarbi mums … Daugiau…

ĮvadasVienas labiausiai šiandieną stulbinančių dalykų yra tai, jog mes gyvename pasaulyje, kuriame žmonės gerokai daugiau žino apie automobilių sandarą bei kompiuterių darbą, negu apie tai, kas slypi jų pačių kūne. Dabar, kaip niekad anksčiau, žmogaus likimas dažnai yra jo paties rankose – gera ar prasta sveikata, net gyvybė ar mirtis … Daugiau…

Klaipėdos „Vėtrungės“ gimnazijos 3d klasės mokinio Ingos Petrauskaites Biologijos referatas AKIŲ LIGOS 2004 m. AKIŲ LIGOS Sistemą sudaro: Akį sudaro akies obuolys su akies priediniais organais, taip pat regimasis nervas, kuriuo nerviniai impulsai sklinda į nervinius regos centrus galvos smegenyse. Akies obuolį sudaro dangalai (ragena, odena, rainelė, krumplynas, gyslainė ir … Daugiau…

Šiandien Lietuvoje turbūt nerasime žmogaus, kuris nebūtų nieko girdėjęs apie AIDS (įgytą (akvizitinį) imuniteto deficito sindromą), dažnai vadinamą „XX amžiaus maru“. Devintojo dešimtmečio (1981 m.) pradžioje aptikta nauja virusinė liga paaštrino senas ir sukėlė naujas sergančiųjų įvairiomis ligomis (taip pat ir AIDS) socialines, juridines, moralines, medicinos problemas, daug prieštaringų kalbų. … Daugiau…

Turinys: 1. Žmogaus akis 2. Akies dalys ir funkcijos a. Lęšiukas b. Rainelė c. Vyzdys d. Gyslainė e. Odena f. Ragena g. Tinklainė h. Krumplynas i. Regos nervas j. Geltonoji dėmė3. Akių ligos ir priežastys 4. Ausų sandara Žmogaus akis Žmogaus akis – žmogaus galvoje esantis organas, … Daugiau…

Įvadaskosistemą, į kurią įeina organizmų bendrija ir jos negyvoji aplinka, geriausiai apibūdina per ją tekančios energijos srautas bei cheminių medžiagų apytakos ratai. Ir energijos srautas, ir medžiagų apytakos ratas ekosistemoje prasisdeda tada, kai dumbliai ar žalieji augalai sugeria ir pasisavina dalelę į juos krintančios saulės energijos ir panaudoja ją neorganinėms … Daugiau…

Antikos laikais žmonės maistui vartojo iki 3500 maistinių augalų, o 16 a. pabaigoje – tik 100 maistinių augalų rūšių. Svarbu pažymėti, kad Rytų šalyse vartojama daugiau nei 1000 įvairių maistinių augalų rūšių, tuo tarpu Vakarų šalyse – tik 2-3 % visų žinomų valgomų augalų. Augaliniu maistu maitinasi kone visa žmonija, … Daugiau…

Klonavimas ir dirbtinis apvaisinimas Nė viena naujausių mokslo šakų nesukėlė tiek ginčų kaip genų inžinerija. Jei dėl informacinių technologijų, naujų mašinų, įrengimų, gamybos būdų keitimo ginčijasi dažniausiai specialistai, tai dėl genų inžinerijos problemų nuomones skuba pareikšti visi- mokslininkai, politikai, sociologai, visuomenės veikėjai, įvairių religijų dvasininkai… Tuo stebėtis nereikia. Genų inžinerija … Daugiau…

BIOLOGINĖ KOVA. KOVA SU KENKĖJAISKENKĖJAI Laukiniai gyvūnai – pradedant amarais ir baigiant elniais – ėda pasėlius ir sėklas. Dideli gyvūnai gali būti atbaidomi fizinėmis priemonėmis, tokiomis kaip užtvaros, kaliausės ir pan. Vabzdžius ir dirvos kenkėjus labai sunku kontroliuoti, todėl jie pridaro daug žalos. Sodams kenkia vabzdžiai, erkės, amarai, moliusakai, kai … Daugiau…

Nedaug kas žino, kad ežerai yra laikini gamtos dariniai. Jų gyvenimo trukmė matuojama kartais šimtais metų, dažnai – keliais tūkstanmečiais, o retkarčiais – net dešimtimis ir šimtais tūkstančių metų. Tačiau, šiaip ar taip, tai tik akimirka geologinio ir evoliucinio laiko skalėje. Lietuvos ežerai palyginti yra labai jauni, jiems ne daugiau … Daugiau…

Įvadas Tikriausiai nuo pat vaikystės žmogus turi mokytis pažinti save, analizuoti savo žvalumo ir vangumo, skausmo ir geros savijautos priežastis. Pažinti save – tiek pat svarbu, kaip ir pažinti, pavyzdžiui, savo profesiją, grožinę literatūrą, artimų žmonių charakterius. Kiekvienas kultūringas žmogus turi gerai suprasti ne tik savo dvasines savybes, nervinę-psichinę struktūrą, … Daugiau…

Dirvožemių būklėDirvožemis – gana buferiška ekosistemos sudedamoji dalis. Jeigu miškų augalijos, ypač spygliuočių pakenkimus ar net džiūvimą nesunku pamatyti, tai miško dirvožemių savybės kinta nepastebimai ir palyginti lėtai. Duomenų apie ilgalaikį rūgštaus lietaus poveikį dirvožemiams mažoka. Be to, yra gana sudėtinga interpretuoti gautuosius duomenis. Gilesniųjų dirvožemio horizontų reakciją sąlygoja geologinis … Daugiau…

KLONAVIMASRodos, pagaliau sulaukėme išsvajotojo nemirtingumo. Pagaliau galėsime susikurti savo dublikatą, kuris gyvens ilgai ir laimingai. Ir įrodymų jau yra – per Kalėdas klonavimo būdu gimė ne avelė, o tikra mergytė, vardu Ieva. Tačiau klausimų dar lieka daugokai…Gruodžio 26 dieną prancūzų biochemikė Dridžita Buaseljė pranešė pasaulinę sensaciją – paskelbė pirmojo pasaulyje … Daugiau…

Stepono Dariaus ir Stasio Gireno gimnazija REFERATAS ORO UŽTERŠTUMAS Darbą atliko: Rytis Češumskas TAVO APLINKOS ORAS Oras gamtoje Savo aplinkos oro nematai, tačiau kaip ir vanduo, jis yra visur ir užpildo erdvę apie tave. Jo yra augaluose ir gyvūnuose, dirvoje ir vandenyje. Žemiausia, plonas, 7-16 km storio atmosferossluoksnis apie Žemę … Daugiau…

Juodlės pažintinis takasJuodlės pažintinis takas yra įrengtas Kurtuvėnų regionineme parke aplink Juodlės ežerą, 3 km į rytus nuo Šaukėnų miestelio Kelmės rajone. Jis skirtas supažindinti lankytojus su draustinio gamtinėmis savybėmis ir kraštovaizdžiu. Takas įrengtas įgyvendinant Lietuvos regioninių parkų asociacijos projektą “Vietinių bendruomenių įtraukimas į Debesnų ir Ilgos pelkių ekosistemų išsaugojimą”. … Daugiau…

Pramonės įmonėsLabai pavojingos yra pramonės įmonės, teršiančios atmosferą įvairiomis kenksmingomis priemaišomis. Tai juodosios ir spalvotosios metalurgijos, chemijos ir naftos perdirbimo įmonės, cemento gamyklos ir kt. Metalurgijos gamyklos išmeta į atmosferą ne tik suodžius, dulkes, sieros, anglies oksidus, bet ir įvairių metalų oksidus, fenolą, fluoro junginius. Šios priemaišos neigiamai veikia tiek … Daugiau…

Žmogaus organizmas turi keletą mechanizmų, šalinančių žalingus medžiagų apykaitos produktus. Didelė jų dalis ir nesuvirškinti produktai šalinami pro žarnyną. Kepenyse vyksta daugybė cheminių reakcijų, kurių metu nukenksminami medžiagų apykaitos produktai, hemoglobino skilimo produktai (bilirubinas), vaistai. Visa tai pašalinama su tulžimi į žarnyną. Šalinimui svarbūs plaučiai, pro juos šalinamas anglies dioksidas, … Daugiau…

Projektinio darbo tema: ,,Pasirinkto augalo vegetatyvinis augimas. Svogūnas“ KRETINGA 2006 MUMS GERAI PAŽĮSTAMAS SVOGŪNAS IŠ ARČIAU Svogūnus žmonija žino nuo seno. Senovės rašytiniuose šaltiniuose svogūnai minimi 4 tūkst. m. prieš mūsų erą. Jų tėvynė – Pietvakarių Azija, iš kur vėliau per Iraną jie pateko į Egiptą. Užrašai ant Egipto piramidžių … Daugiau…

I. ĮVADASGrybai labai paplitę gamtoje. Jie neatskiriama miško dangos dalis, jų gausu parke, sode, vandenyje, ypač daug dirvožemyje. Viename grame daržo žemės grybų ir jų sporų yra šimtai tūkstančių ar net milijonai. Grybų sporos sklando padangėje (aptinkamos net 33 km. aukštyje), vėjo nunešamos tūkstančius kilometrų. Grybai – tai ne tik … Daugiau…

Keletas ląstelės ir paveldimumo tyrinėtojų kartų beveik visiškai ignoravo mitybos įpročių nagrinėjimą, o pastarieji lemia ir iš anksto nustato ląstelių vystymąsi ir turi įtakos reprodukcijai bei išgyvenimui. Mitybos vaidmuo buvo gėdingai ignoruojamas. Dažniausiai buvo laikoma savaime suprantamu dalyku, jog svarbu ne vartojamo maisto rūšis, o tai, ar organizmas vartoja „pakankamai“ … Daugiau…

Bakterijos Neturi branduolio,o chromosoma lemianti bakterijos savybiu paveldejima,plaukioja citoplazmoje. Bakterija dengianti sienele saugo ja nuo mechaniniu suzeidimu,o per plazminie membrane ieina ir iseina ivairios naudingos bakterijos.Bakterijos turi ziuzelius kuriu pagalba juda(nevisos).Kai kurios bakterijos pacios gaminasi energija fotosinteses pagalba, pasigamindamos organinius junginius. Taciau kai kurios maitinasi kitaip, skaidydamos lapus ir augalus … Daugiau…