Augalų anatomija ir morfologija

XXI a. žmogus retai pastebi jį supančią aplinką. Jis pripratęs regėti nuolat “verdantį”, “skubantį”, “krutantį” savo pasaulį, bet juk egzistuoja ir kiti. Štai kodėl aš nusprendžiau išnagrinėti temą pavadinimu “Augalų judesiai”. Augalų pasaulio nejudrumas yra tik tariamas. Nors jie neturi jutimo organų, nervų ir raumenų, tačiau visgi vykdo daugybę specifinių … Daugiau…

Augalų vaisių ir sėklų prisitaikymas prie anemochorijos

ĮvadasKad augalai galėtų plisti, jų sėkloms reikia paplisti kuo didesniu atstumu nuo tos vietos, kur auga motininis augalas. Augalai turi įvairių darinių, padedančių sėkloms išplisti. Dobilo, dagišiaus, varnalėšos kabliukai ir dygliukai prikimba prie žinduolių kailio arba žmonių drabužių. Paukščiai ir žinduoliai maitinasi vaisiais, kuriuos praryja su sėklomis, šios praeina virškinamuoju … Daugiau…

Ekologija3

ĮvadasEkologija – madingas žodis. Jį mėgsta vartoti valdžios žmonės, kai nori parodyti, jog rūpinasi aplinka. Dažnai šis žodis skamba ir masinės informacijos priemonėse. Atsirado jis ir įstatymuose. Pavyzdžiui, dažnai sakoma, jog naudojant žemę ir vandenis turi būti vadovaujamasi ekologiniu požiūriu. Puiku! Tačiau kaip tai atrodo tikrovėje? Ekologija yra palyginti nauja … Daugiau…

Altiekų tvarkymas mieste

Atliekos tai viena iš didžiausių problemų pasaulyje. Su atliekų problema susiduria beveik kiekviena šalis. Kai žemėje gyveno pirmykščiai žmonės atliekų kiekis buvo nedidelis, tačiau bėgant laikui žmonių populiacija vis didėjo ir kartu su jais atliekų. Miestuose yra jų ypač didelės santaupos, todėl yra įvairios atliekų perdirbimo būdai : § Pakartotinis … Daugiau…

Biosfera ir biomai

TURINYS TURINYS – 1 – ĮVADAS – 2 – BIOSFEROS STRUKTŪRA – 3 – BIOMASĖ IR GYVYBĖS ĮVAIROVĖ – 4 – BIOGENINIŲ MEDŽIAGŲ IR ELEMENTŲ APYTAKOS RATAS – 6 – VANDENS APYTAKA – 7 – DEGUONIES APYTAKA – 7 – ANGLIES APYTAKA – 8 – AZOTO APYTAKA – 8 – … Daugiau…

Augalų ir gyvūnų klasifikacija

13. BIOLOGIJA13.1 Augalų ir gyvūnų klasifikacija 13.2 Augalų ir gyvūnų evoliucija 13.3 Žmogaus biologinė raida 13.1. AUGALŲ IR GYVŪNŲ KLASIFIKACIJA Evoliucijos įrodymui naudojami sistematikos duomenys. Sistematika– tai organizmus klasifikuojanti disciplina. Organizmai skirstomi grupėmis, naudojant sistematines kategorijas: tipas – aukščiausioji kategorija gyvūnijos klasifikacijoje, skyrius – augalijos klasifikacijoje; toliau – klasė, būrys … Daugiau…

Gintaras

Gintaro žaliavos šaltiniaiLabai gintaringi paleogeno amžiaus sluoksniai paplitę tik Sambos pusiasalyje. Jie slūgso 6 – 7 m. žemiau dabartinio jūros lygio po 60 – 80 m. nuogulų danga. Taigi pirmykštis žmogus net negalėjo numanyti apie jų egzistavimą. Aukščiau stūksantys kai kurie neogeno sluoksniai taip pat šiek tiek gintaringi, tačiau jie … Daugiau…

Alkaloidus kaupiantys augalai

TurinysĮvadas 4 1. Alkaloidų istorija 4 2. Alkaloidų fizinės ir cheminės savybės 5 3. Alkaloidai augalų pasaulyje 5 4. Alkaloidų turinčių žaliavų suskirstymas 6 5. Augalai turintys aciklinių grupės alkaloidų 6 6. Augalai turintys pirolizidino grupės alkaloidų 7 7. Augalai turintys piridino grupės alkaloidų 7 8. Augalai turintys chonolino grupės … Daugiau…

Homeopatija

Kaip HOMEOPATIJOJE suprantama liga ir sveikata?Homeopatijoje liga suprantama kaip organizmo vidinės harmonijos pažeidimas. Liga – dinaminis procesas, apimantis visą organizmą. Pastebimi morfologiniai pokyčiai audiniuose yra tik ligos pasekmė, o ne pati liga. Pvz., opa skrandyje nėra vien skrandžio liga, tai – viso organizmo pasekmė. Todėl homeopatijoje vaistas parenkamas atsižvelgiant į … Daugiau…

Biologijos santrauka

SANTRAUKA iš temų: · 4.4 Nariuotakojų gausybė(psl.2); · 4.5 Pasaulis priklauso vabzdžiams(psl.4); · 4.6 Žuvys – vandens stuburiniai gyvūnai(psl.5); · 4.7 Varliagyviai : gyvenimas ir vandenyje, ir sausumoje(psl.6); · 4.8 Ropliai – sausumos gyvūnai(psl.7); · 4.9 Plunksnuoti skrajūnai(psl.8); · 4.10 Plaukuoti gyvūnai, turintys pieno liaukas(psl.). 4.4 nariuotakojų gausybė Nariuotakojai yra … Daugiau…

Biol kvepavimo sistema

Kvepavimas Nenutrukstamas biol.procesas,kurio metu organizmas is isores ima deguoni,o i ja isskiria anglies dioksida ir vandens garsus.Kvepavimas vyksta per kvepavimo organus .Zmogaus kvepavimas skirstomas i sias fazes:1)isorini,arba plauciu,kvepavimas (apima visus duju apykaitos tarp organizmo ir aplinkos etapus); 2)duju apykaita tarp alveoliu oro ir pratekancio plauciu kapiliarais kraujo; 3)deguonies pernesimas is … Daugiau…

Gyvūniniai audiniai

Gyvūniniai audiniai:1. EPITELINIS AUDINYS – skiria organizmą nuo aplinkos, dengia kūno paviršių, iškloja tuščiavidurių organų sieneles, įeina į daugumos liaukų sudėtį. 1.1. Dengiamasis epitelis – atlieka apsauginę funkciją ir yra: a) Vienasluoksnis – būdingas bestuburiams b) Daugiasluoksnis – sudaro visų stuburinių kūno dangą 1.2. Gleivinis epitelis – iškloja visą virškinamąjį … Daugiau…

Chromosomine informacija

Chromosomų duomenys gali būti apžvelgti dviem būdais, naudojamais klasifikacijos tikslams. Pirma, tai yra griežtai anatominė informacija – chromosomų skaičius tiek pat svarbus, kiek ir vaislapėlių skaičius. Antra, jos sudaro ypatingą informacijos tipą, nes nuo chromosomų skaičiaus ir homologinių chromosomų elgesio mejozėje dalinai priklausys hibridų vaisingumo lygis, tuo pačiu kryžminimosi bei … Daugiau…

Genetiniai žmogaus susirgimai

PLANAS1. Įvadas 2. Chromosominė paveldimumo teorija pagal G. Mendelį 3. Chromosomos 3. 1. Mitozė 3. 2.Lytinis dauginimas – mejozė 4. Cromosominės mutacijos 4. 1. Pažanga genetikos srityje 5. Chromosominių ligų apžvalga 5. 1. Dauno sindromas 5. 2. Patau sindromas 5. 3. Edvardso sindromas 5. 4. Lūžusios chromosomos sindromas 6. Autosominės … Daugiau…

Baltymai ir t t

Baltymas – didžiulės, gyvajai gamtai labai svarbios molekulės, reikalingos ir kaip struktūriniai elementai, ir metabolizmo procesams vykdyti Celiuliozė – panašus polimeras į glikogeną tik gliukozės molekulės sujungtos kitaip Chitinas – gliukozės polimeras Disacharidai – tai du monosacharidai sujungti kondensuojantis DNR – (deoksiribonukleorūgštis), genetinė medžiaga, kurioje yra saugoma informacija tokių pat … Daugiau…

Koralai

Kietieji koralai Kietieji koralai – tai gyvūnai, o ne augalai ar akmenys. Koraliniai polipai yra jūriniai duobagyviai, gebantys pasiimti vandens kalcį ir iš kalcio karbonato statyti ištisas kolonijas. Kolonijų sankaupos – arba koraliniai rifai – per milijonus metų gali pasiekti įspūdingus matmenis. Didysis Australijos barjerinis rifas, besidriekiantis rytinėje Australijos pakrantėje, … Daugiau…

Gyvates

Gyvatės (Serpentes) – žvynaroplių pobūrio stuburiniai gyvūnai. Kūnas labai pailgėjęs dėl ypatingo judėjimo būdo. Stubure būna daugiau kaip 400 slankstelių, kurių savotiška sandara suteikia stuburui lankstumą ir stiprumą. Galūnės ir jų juostos atrofuotos. Gyvatės minta tik gyvūnais. Kai kurių gyvačių mityba yra specializuota, o kitos minta pačiu įvairiausiu grobiu, netgi … Daugiau…

Augalų biologijos

AUGALŲ BIOLOGIJOS KONSPEKTAS SISTEMATINIAI VIENETAI (TAKSONAI) KARALYSTĖ – aukščiausias gyvojo pasaulio sistematinis vienetas. (Iš viso yra 5 karalystės). SKYRIUS stambus sistematinis vienetas, apimantis visą augalų grupę (pvz. dumblių skyriai, Pataisūnai, Asiūklūnai, Pušūnai, Magnolijūnai (Gaubtasėkliai); KLASĖ – sistematinis vienetas, sudarantis kurio nors skyriaus dalį ir jungiantis giminingas eiles POKLASIS klasės dalis, … Daugiau…

Akis

Akis Akis yra svarbiausias jutimo organas. Akis priima iš aplinkos daugiausia informacijos. Jos pagalba žmogus orientuojasi aplinkoje, pažįsta pasaulį, mokosi. Regos organo veikla paremta šviesos, spalvos, formos, dydžio ir kitų požymių analize. Regos organą sudaro akies obuolys su akies priediniais organais (akies obuolyje priimami tam tikro ilgio šviesos bangų dirgikliai), … Daugiau…

Kerpių fitocenologiniai tyrimai

Kerpės yra labai paplitusios visame Žemės rutulyje, jos sutinkamos beveik visose antžeminėse ir netgi kai kuriose vandens ekosistemose. Ypač didelis jų vaidmuo yra tundros, miškatundros ir miškų biogeocenozėse, kur jos sudaro didelę augalinės dangos dalį. Vystantis ant dirvožemio, medžių kamieno, akmenų ir ant kalvų, kerpės biogeocenozėse suformuoja tam tikras augalines … Daugiau…

Lietuvos energijos poreikiai praeitis dabartis prognozės

Lietuvos energijos poreikiai – praeitis, dabartis, prognozėsMūsų protėviams ilgus šimtmečius pakako sumanumo naudotis šalia esančiais žemės, vandenų ir miškų turtais ir tenkinti savo poreikius nepažeidžiant aplinkos. Kol energijos ištekliai buvo naudojami tik būstui šildyti, maistui gaminti, amatams ir žemdirbystei plėtoti, tol pakako vietinių energijos šaltinių. Į pagalbą buvo pasitelkiami darbiniai … Daugiau…

Genetika1

Genetikos pradininku laikomas Gregoras Mendelis, austrų vienuolis, 1865 m. pranešime „Versuche uber Pflanzenhybriden“ („Augalų kryžminimo eksperimentai“) Brno gamtos istorijos draugijai nurodęs tam tikrų žirnių charakteristikų paveldimumo dėsningumus ir parodęs, kad jie gali būti aprašyti remiantis matematinės statistikos principais. Mokslininkas nustatė kaip paveldėjimo požymiai yra perduodami iš kartos į kartą. Brno … Daugiau…

Geografinės aplinkos užteršimo ūkinės ekonominės pasėkmės

Gamtinės sąlygos turi įtakos žmogaus ūkinei veiklai. Jos gali padėti arba trukdyti pramonės ir žemės ūkio gamybai. Mokslo ir technikos revoliucijos laikotarpiu gamtinių sąlygų kokybė kinta labai greitai, ir dėl to daugelyje geografinių regionų tenka pertvarkyti ūkinę ekonominę veiklą. Per pastaruosius dešimtmečius pasidarė ypač svarbu išsaugoti tokias gamtinių sąlygų savybes, … Daugiau…

Gyvunu judejimas

Kauno „Santaros“ gimnazija Referatas [pic]Autorius: Ignas Marganavičius Mokytoja: A. Žemulaitienė 2f Judėjimas sausumoje Beveik visi gyvi padarai gali judinti kurią nors savo dalį. Augalai pasuka lapus ir žiedus taip, kad šie būtų atgręžti į saulę, o dauguma gyvūnų gali judinti visą kūną ir tai leidžia jiems keliauti iš vienos vietos … Daugiau…

Dantys

Dantys Dantis (lot. dentes) – burnos ertmės organas. Sudarytas iš burnos ertmėje išsikišusios matomos dalies – danties vainiko, trumputės tarpinės dalies – danties kaklelio ir šaknies, kuri yra įsiterpusi viršutinio bei apatinio žandikaulio dantų alveolėse. Dantys sudaryti iš dentino, danties vainikas padengtas emaliu, kaklelis ir šaknis – plonu cemento sluoksniu. … Daugiau…

Kraujas

Kas yra kraujas? Kuo jis panašus ir kuo skiriasi nuo kitų audinių? Kraujas yra skystas jungiamasis audinys sudarytas iš kraujo plazmos ir kraujo ląstelių. Kraujas panašus į kitus audinius tuo, kad sudarytas iš ląstelių ir tarpląstelinės medžiagos, o skiriasi tuo, kad kraujas yra vienintelis skystas audinys. Apibūdinkite transportinę kraujo funkciją. … Daugiau…

Egzotika – mėlynasis banginis

Egzotika Mėlynasis milžinas Jeigu kas nors paklaustų, koks, jūsų manymu, gyvūnas, kada nors gyvenęs mūsų planetoje, yra didžiausias, greičiausiai pagalvotumėte apie milžiniškus priešistorinių laikų roplius, sunkiais žingsniais drebinusius mūsų Žemę. Vis dėlto didžiausias gyvūnas nėra kažkada gyvenusi “iškasena” – jis gyvena ir dabar. Tai – mėlynasis banginis.Koks šio milžino “ūgis”? … Daugiau…

Gripas

Gripas yra labai užkrečiama, epidemiškai plintanti virusinė liga, kuriai būdinga intoksikacija ir katarinis kvėpavimo takų uždegimas. Ligos priežastys Gripą sukelia virusas (lot. Myxovirus influenza), kuris pagal savo struktūrą gali būti 3 tipų: A, B, C. Virusai pasižymi savybe keistis (mutuoti), taip atsiranda naujų viruso potipių. Imunitetas persirgus gripu susidaro tik … Daugiau…

Labanoro regioninis parkas

Labanoro regioninis parkas Labanoro regioninis parkas – didžiausias Lietuvoje. Jis išsiskiria kraštovaizdžio įvairove, nepaprastai turtinga augalija ir gyvūnija. Čia saugomas kalvotas, ežeringas, miškingas Rytų Aukštaitijos kraštovaizdis su gamtos ir kultūros paveldo objektais, vertingais rekreaciniais ištekliais. Didžiąją regioninio parko dalį užima Labanoro giria, viena didžiausių Lietuvoje Labanoro gamta Labanoro girioje slepiasi … Daugiau…

Kryžmažiedžių naudingieji augalai

Augalų aprašymo planas: 1. Augalo kilmė ir paplitimas; 2. Augalo morfologija; 3. Augalo fiziologija; 4. Praktinė reikšmė. Aprašomi augalai suskirstyti pagal vaisiaus sandarą: 1. Ankštara (ilgis viršija plotį daugiau kaip 3 kartus, atsidaro išilgai dviem sąvaromis); 2. Ankštarėlė (ilgis viršija plotį ne daugiau kaip 3 kartus); 3. Trūkvaisis (ankštara sutrūkinėjanti … Daugiau…