Žinios ir informacija visomis temomis
Žinios ir mokslinė informacija iš Biologija, viso 903 straipsniai. Skaitykite, mokykitės ir raskite reikalingos ir įdomios informacijos savo tobulėjimui apie Biologija.
ĮVADAS 3 VANDUO IŠ CHEMINĖS PUSĖS 4 VANDUO IŠ GEOGRAFINĖS PUSĖS 5 VANDUO IŠ BIOLOGINĖS PUSĖS 5 VANDUO IŠ MEDICININĖS PUSĖS 6 Mikrobiologinių ir cheminių teršalų poveikis sveikatai 7 VANDENS TARŠA 7 LIETUVOS VANDENYS 9 Būklė 9 Upės 10 Ežerai 11 Kuršių marios ir Baltijos jūra 12 Požeminiai vandenys 13 … Daugiau…
NARKOTIKAI- tai organinės ar neorganinės kilmės vaistinė medžiaga, vartojama gryna ar kaip sudėtinė preparatų dalis . Toks narkotikų apibrėžimas pateikiamas žodyne , tačiau jis dar ne visas. Narkotikai vadinama chemine medžiaga , veikianti jūsų organizmą , galinti keisti nuotaiką, elgesį, klausos ir regos pojūčius bei kitus jutimus. Medžiaga paprasta, bet … Daugiau…
GAVYBALietuvos Respublikos gyventojams geriamas vanduo tiekiamas tik iš požeminių vandens šaltinių. Hidrogeologinio vandens apytakos proceso gamtoje sudėtines dalis iliustruoja diagrama(1pav.) .Kaunas, antras pagal dydį respublikos miestas, išsidėstęs didžiųjų šalies upių Nemuno ir Neries santakos rajone, o miesto gyventojai požeminiu geriamuoju vandeniu aprūpinami iš Eigulių, Kleboniškio, Vičiūnų ir Petrašiūnų vandenviečių. Pirmosios … Daugiau…
mano norimas referatas yra toks kad as galeciau ji patejkti geografijos okytojai ir gauti patenkinama pazymi,aisku jis turetu buti nuo 8 iki 10.man referato reikia apie geografija.afrikos savanos arba afrikos dykumos,jeigu galima kuo greasiciau,nes ji reikia pristatyti iki kovo 2 dienos.assssssssssssssssssssssssssssssss dffasfakjfhjsgahjfgshgagsfhgajghgshgahgfghgjkdhguieryiugyeugdyhugye iguyeuiygueiyeuygueyuyuwqueyferyuadgahuwyuwtruweyuyuwyurywugfsiufayerwhuagieruuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuahsduahdsjagdyuatrwbduauiwyqiqyiru yqtwytasdvxtaftwqkuuadtvqytqtqwuydtquytduahqyutqwdytwuqgayuqtuqtquitquwtytdytwytwytwytytytytsabxjhajks xkldmlksdjviosvjdncsavcgasfdcascnkacn iacjhasioyasiuydqyd87qyq89qy
TURINYSTURINYS 2 1. Rūkymas 3 2. Rūkymo žala sveikatai 3 3. Kas gali padėti sėkmingai mesti rukyti? 3 3.1 mesti rūkyti – naudinga 4 4. Ar nekyla noras mesti rūkyti? 5 4.1 mesti rūkyti sunku tačiau įmanoma 5 4.2 patarimai, kaip atsikratyti šio žalingo įpročio 5 5. Rūkymas – vergystės … Daugiau…
Clostridium gentis Bacilaceae šeimos Clostridium genčiai priklauso gramteigiamos, sopras sudarnačios, dažniausiaijudrios lazdelės. Senų klostridijų kultūrų dažosi gramneigiamai. Sporų skersmuo yra didesnis už vegetacinės bakterijos skersmenį. Dauguma rūšių yra griežti anaerobia. Chemoheterotrofai. Būdinga, kad sukelia sviesto rūgšties rūgimą ir skaido sacharidus anaerobinėmis sąlygomis. Žmonėms patogeniškos klostridijos išskiria egzotoksinus ir daug fermentų. … Daugiau…
Gyvatės, driežai, vėžliai ir krokodilai yra ropliai. Jų kūno viduje yra kauliniai griaučiai su stuburu. Iš išorės kūną dengia apsauginiai žvynai, kurie neleidžia jam išdžiūti.Šie žvynai – tai sustorėję išorinio odos sluoksnio dariniai ir sudaryti daugiausia iš raginės medžiagos, vadinamos keratinu. Iš panašios medžiagos sudaryti ir žmogaus nagai. Kai kurie … Daugiau…
Turinys1. Paukščiai 2. Paukščių paplitimas ir rūšinė įvairovė 3. Lietuvos paukščių rūšis 4. Lietuvoje perintis paukščiai 5. Nykstantis paukščiai 6. Antropogeninis poveikis paukščiams 7. Paukščių sezoninės migracijos 8. Atskirų migrantų rūšių pasiskirstymas virš Lietuvos teritorijos 9. Žmogaus poveikis migruojantiems pauščiams 10. Migruojančių paukščių skaičius 11. Paukščių žiemavietės 12. žiemojančių jūros … Daugiau…
Tadas IvanauskasDANUTĖ VAILIONYTĖ Lietuvai pagražinti draugijos narė Tadas Ivanauskas amžininkų akimis T.Ivanauskas – mūsų apylinkių žmogus nuo 1920 m., kai medžiodamas susižavėjo Kamšos miško pakraštyje dviem aptiktomis daubomis – Varžupiu ir Obelyne. Už santaupas nusipirkęs 8 ha žemės, per kelis dešimtmečius išpuoselėjo nuostabų gamtos kampelį, gražią sodybą, kur praleido prasmingiausius … Daugiau…
Referatas Venerinės Ligos VENERINĖS LIGOS Šiuo metu žinoma per 20 mikroorganizmų, kurie gali būti perduodami lytinių santykių metu, tarp jų sifilis bei žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV). Visoms lytiškai plintančioms ligoms būdinga, kad jomis, kartais keliomis iškart, užsikrečiama lytinių santykių metu. Lytiškai plintančios ligos turi slaptąjį laikotarpį, t.y. užsikrėtus simptomai pasireiškia … Daugiau…
Žmogus gali turėti parazitų tiek organizmo viduje, tiek išorėje. Žmogaus organizme gali parazituoti _200 kirmėlių rūšių. Apvaliosios kirmėlės sukelia: ankilostomidozę, askaridozę, enterobiozę, trichineliozę, trichocefaliozę; kaspinuočiai: cisticerkozę, difiliobotriozę, echinokokozę, himenolepidozę, teniarinchozę, teniozę; siurbikės: fascioliozę, opistorchozę. Kai kuriomis kirmėlėmis (askaridoze, trichocefalioze) užsikrečiama valgant neplautas daržoves, vaisius, ir taip toliau; per nešvarias rankas, … Daugiau…
Odos sandaraOda-ne tik mūsų kūno danga,ji atlieka daug kitų sudėtingų funkcijų:saugo organizmą nuo išorės poveikio, pažeidimo,padeda reguliuoti kūno temperatūrą ir vandens kiekį organizme, šalina medžiagų apykaitos atliekas.Oda mus saugo nuo neigiamo aplinkos poveikio-nuo perkaitimo ir atšalimo, radioaktyvių saulės spindulių,vandens ir įvairių cheminių medžiagų, kurios tam tikromis aplinkybėmis supa mūsų kūną.Oda … Daugiau…
MOTERIS ir HORMONAIŽmogaus lytį intrauterininio vystymosi metu apsprendžia genetinis kodas ir hormonai – lytiniai steroidai. Paplitusi nuomonė, kad moteris turi moteriškus hormonus estrogenus, o vyras – vyriškus androgenus. Tačiau tikrovė nėra tokia paprasta. Abiejų lyčių individų kraujyje cirkuliuoja ir estrogenai ir androgenai, skiriasi tik jų koncentracijos. Didelis estradiolio kiekis, esantis … Daugiau…
Rūkymas – medžiagos (dažniausiai – džiovintų tabako augalo lapų) deginimas ir išskiriamų dūmų įkvėpimas. Paprastai rūkymu įvardijamas būtent tabako rūkymas (šiame straipsnyje bus kalbama apie jį). Dūmai išgaunami įvairiais tam skirtais prietaisais. Plaučiuose iš dūmų į kraują efektyviai perduodamos narkotinės arba psichotrofinės medžiagos. Labiausiai paplitęs pasaulyje tabako rūkymas. Tabako dūmuose … Daugiau…
22.Spygliuočių sandara, dauginimasis, oro tašos poveikis spygliuočių ir lapuočių miškamsŽinomiausi plikasėklių augalų atstovai – spygliuočiai: eglė, pušis, maumedis. Pušys labai paplitusios, jos auga smėlynuose, kalkingame kalnų dirvožemyje, ant plikų uolų, įsišaknydamos jų plyšiuose. Pušies, augančios kietame dirvožemyje, pagrindinė šaknis labai tvirta ir giliai įsiskverbusi į žemę. Smėlingame dirvožemyje augančios pušies, … Daugiau…
Vaistingieji augalai mūsų sveikatai ir grožiui Pirmoji žmogaus vaistinė buvo miškas ir pieva. Gamta – neišsenkamas natūralių vaistų šaltinis. Jau gilioje senovėje mūsų protėviai atkreipė dėmesį į daugelio augalų maistines ir vaistines savybes. Ir šiandien niekas neabejoja, kad sergant įvairiomis ligomis, vartoti vaistinius augalus yra naudinga. Vis dažniau ne tik … Daugiau…
Buityje, prekyboje, gatvėse, įstaigose, gamyklose susidaro daug kietų atliekų, kurios paprastai vadinamos šiukšlėmis. Prie jų priskiriamos ir vandens valymo įrengimų dumblas, seni tepalai, tirpikliai, dažai, ligoninių, fermų, skerdyklų atliekos. Netvarkingas sąvartynas yra pavojingas žmonių sveikatai. Jis skleidžia dulkes, smarvę dūmus, jame veisiasi pavojingų ligų platintojai – žiurkės, pelės, musės. Jam … Daugiau…
VITAMINAIŽmonės yra visaėdžiai.Vadinasi mes galime valgyti ir augalinės,ir gyvulinės kilmės maistą.Maistas,kurį valgome,yra visokių medžiagų mišinys,tačiau dažnai jų santykis būna netinkamas mūsų organizmui.Kad gautume pakankamai visų maisto medžiagų,privalome valgyti įvairų maistą.Mes galime sukaupti įvairių maisto medžiagų,jei valgome daugiau,negu reikia,tačiau negalime sukaupti vitamino C arba aminorūgščių,todėl kiekvieną dieną turime gauti maisto,kuriame yra … Daugiau…
žinduoliaiPrie Lietuvos žinduolių priskiriama per 70 rūšių gyvūnų. Jų daugėja ne taip sparčiai kaip paukščių. Rūšių kiekį gausina ne tik užklydę ar dirbtinai įkurdinti gyvūnai. Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje rasti, matyt, čia visada gyvenę, bet neapibūdinti 2 rūšių graužikai: pelėnas dvynys ir mažoji miškinė pelė. Per paskutinį šimtmetį daugelis žinduolių … Daugiau…
Turinys Įvadas 1. Senėjimo samprata 2 2. Senėjimo teorijos 3 2.1. Laisvųjų radikalų teorija 6 2.2. Medžiagų apykaitos teorija 8 3. Senėjimas ir fizinis aktyvumas 10 4. Pirmalaikis senėjimo sindromas 12 5. Išvados 13 6. Literatūros sąrašas 14 Įvadas Jau keli tūkstančiai metų norima prailginti gyvenimo trukmę, ieškoma jaunystės eliksyro, galinčio pajauninti žmogų. Žinojimas apie neišvengiamą senėjimą ir … Daugiau…
PROFESINIO UŽSIKRĖTIMO PER KRAUJĄ PLINTANČIOMIS INFEKCIJOMIS ( ŽIV, HBV, HCV) PROFILAKTIKA Santrauka ŽIV infekcija priklauso ligoms, kuriomis galima užsikrėsti pažeidus odos ir gleivinių vientisumą todėl yra profesinio užsikrėtimo galimybė. Straipsnyje pateikiama profesinio kontakto apibrėžimas ir jo klasifikacija, profesinio užsikrėtimo rizikos laipsnis. Aptarta profesinio užsikrėtimo profilaktika ir po ekspozicinis antiretrovirusinis gydymas. … Daugiau…
TURINYSĮVADAS 3 1. RUDERALINĖS PIKTŽOLĖS 4 1.1. Juodoji drignė (Hyoscyamus niger L.) 4 1.2. Didžioji dilgėlė (Urtica dioica L.) 4 2. SEGETALINĖS PIKTŽOLĖS 5 2.1. Dirvinis vijoklis (Convulvus arvensis L.) 5 2.2. Dirvinė usnis (Cirsium arvense (L.) Scop.) 6 2.3. Dirvinė raugė (Agrostemma githagoL.) 7 3. SINANTROPINĖS PIKTŽOLĖS 7 3.1. Kartusis kietis arba pelynas (Artemisia absinthium L.) 8 LITERATŪRA 9 ĮVADAS … Daugiau…
Įvairaus maisto – augalinio ir gyvulinio – pradžia yra žalieji augalai. Jų skiriamasis bruožas – fotosintezė, kurios metu neorganiniai junginiai virsta organiniais. Anglies dioksidą augalai ima iš oro (vandenyje gyvenantys augalai – iš vandens). Kad jis galėtų reaguoti su vandens molekule, reikia nemažai energijos, kurią suteikia saulė. Tačiau to neužtenka: … Daugiau…
Biologijos REFERATAS “Moliuskai”2003 01 30 PAGRINDINĖS ŽINIOS APIE MOLIUSKUSVisi mūsų vidaus vandenyse ir sausumoje gyvenantys moliuskai yra dvišalės simetrijos, nesegmentuoti gyvūnai. Jų kūną dengia kalkinis kiautas, kurio vidine ir išorine sandara atskirų rūšių labai įvairi. Vienų moliuskų kiautas sudarytas iš vienos dalies, kitų – iš dviejų, vienų jis storas ir … Daugiau…
ĮVADASŠikšnosparniai – vieninteliai žinduoliai, kurie gali skraidyti. Jie nesugeba vaikščioti ar stovėti. Jų kojos ir pėdos nėra tokios stiprios, kad sugebėtų atlikti šias funkcijas. Dėl šių priežasčių, kad neapkrautų galūnių savo svoriu, šikšnosparniai kabo žemyn galva. Jų kojų pirštai turi ilgus, aštrius nagus kaip žnyples, o sausgyslės taip pat labai … Daugiau…
Oda Oda (lot. cutis) – žmogaus ir gyvūnų kūno paviršiaus dangalas, kuris su specializuotais dariniais – plaukais, nagais ir odos liaukomis sudaro bendrąją kūno dangą. Bendras žmogaus odos paviršiaus plotas – 1,6 m². Žmogaus oda sudaryta iš epidermio (epidermis), tikrosios odos (corium, derma) ir poodžio (subcutis, hypoderma). Ji saugo organizmą … Daugiau…
*Mitozė (interfazė, profazė, metafazė, anafazė, telofazė) – vyksta visose augalinėse, gyvūninėse ir grybų somatinėse ląstelėse. Jos metu susidaro dvi dukterinės ląstelės. Abi turi diploidinį chromosomų rinkinį. Genetiškai vienodos – kiekvienam dukteriniam branduoliui perduodama visa paveldimoji informacija. Sutrikus mitozės eigai, ląstelė žūva arba pakinta jos gyvybinė veikla – atsiranda mutacijos. Mitozės … Daugiau…
Virusai-neląstelinė gyvybės forma. 50 k. mažesni nei bakterijos. Virusai dauginasi tik gyvose ląstelės šeimininkėse, nes už ląstelės ribų nevyksta medžiagų apykaita ir nėra jokių gyvybės požymių, nes tam neturi fermentų. Virusas patekęs į ląstelę šeimininkę., panaudoja jos replikacijos sistemą ir baltymų sintezės kompleksą, dauginasi, sintetinasi virusinis baltymas. Virusai- ligų sukėlėjai, … Daugiau…
VIRŠKINIMAS IR MITYBA Virškinamųjų traktų palyginimas Dauguma gyvūnų turi kokią nors žarną arba virškinamąjį traktą, kur maistas suvirškinamas iki mažų maistinių medžiagų molekulių, galinčių pereiti plazminę membraną. Virškinimas padeda palaikyti homeostazę, teikdamas ląstelių gyvybę palaikančias medžiagas. Virškinamajame trakte 1) maistas nuryjamas, 2) suskaidomas į mažas molekules, kurios gali pereiti plazmines … Daugiau…
PLOKŠČIAPADYSTĖPlaoščiapadystė, pėdos deformacija – pėdos skliautų suplokštėjimas. Plokščiapadystė gali būti skersinė, išilginė ir mišri. Dėl skersinės plokščiapadystės suplokštėja skersinis pėdos skliautas; eidamas ligonis remiasi ne, kaip įprasta, pirmuoju ir penktuoju padikauliais, bet visais penkiais padikaukiais. Dėl išilginės plokščiapadystės suplokštėja išilginis pėdos skliautas; eidamas ligonis remiasi beveik visa pėda. Dažniau pasitaiko … Daugiau…