Ziniasklaida

Žiniasklaida, kitaip dar vadinama „visuomenės informavimo priemonėmis“ – tai priemonės, informaciją sugebančios pateikti plačiam žmonių ratui. Tradiciškai žiniasklaidai priskiriama spauda, radijas ir televizija. Bendras jų bruožas yra tai, kad naudojantis techninėmis priemonėmis jos pasiekia plačiąją visuomenę. Sąvoka atsirado apie 1920-uosius metus anglosaksų šalyse atsiradus radijui ir masiniams laikraščiams. Lietuviškas pavadinimas … Daugiau…

Vydūno draminės trilogijos amžina ugnis ištrauka namų ugnelė grožvydos paveikslas

Vydūno draminės trilogijos „Amžina ugnis“ ištrauka „Namų ugnelė“ Grožvydos paveikslasVydūnas – žymus rašytojas, filosofas, kultūros veikėjas, formulavęs naujojo lietuvių tautiškumo idėjas, pagilindamas jas originalia religine filosofija, kurios centre iškyla senasis lietuvių tikėjimas. Šia tema vienas iš reikšmingiausių kūrinių yra draminė trilogija „Amžina ugnis“, o mūsų nagrinėjamoje ištraukoje „Namų ugnelė“ atsikleidžia … Daugiau…

Zemaitė3

emaitė buvo viena i pirmųjų lietuvių realizmo pradininkų. Savo kūryba ji pagilino meninį mogaus interpretavimą.emaitė turėdama 49 metus paraė savo pirmąjį apsakymą Pirlybos. Jis buvo ispausdintas Tikrajame ūkininkų kalendoriuje 1845 metams. Redakcija jam davė antratę Rudens vakaras, o autorei emaitės slapyvardį.Rayti emaitei teko sunkiomis sąlygomis. Raė, atitrūkdama nuo kasdieninių darbų, … Daugiau…

Zmogus ir gamta igno šeiniaus romane kuprelis

Ignas Šeinius buvo ne pirmasis rašytojas, kuris rašė apie žmogų ir gamtą. Šia tema kūrė ir Šatrijos Ragana, Vincas Krėvė. Tačiau jų kūriniuose žmogus yra tarsi šalia gamtos, į ją neįsiliejęs. O romanas ,,Kuprelis“ yra impresionistinis kūrinys. Čia visi veikėjai tartum susilieja su gamta, yra neatskiriama jos dalis. Gamtos vaizdai … Daugiau…

Zmogus ir gamta v krėvės apsakyme skerdZius

Žmogus ir gamta V.Krėvės apsakyme “Skerdžius” Vincas Krėvė- žymus XX amžiaus lietuvių rašytojas, parašęs ne vieną kūrinį apie savitą kaimo žmogaus pasaulėjautą. Dažniausiai tai gamtos žmogus, džiugus, mylintis gyvenimą, mokantis pasidžiaugdti kiekviena diena, geras ir neprisirišęs prie materialaus pasaulio. Dažnai jis turi savo tikėjimą ir panteistiškai myli gamtą. Apsakymas “Skerdžius” … Daugiau…

Ziniasklaida ir terorizmas

Žiniasklaida ir terorizmasAštuntajame dešimtmetyje atlikti tyrimai parodė, kad atsirado naujas reiškinys – į žiniasklaidą orientuotas terorizmas. Paaiškėjo, kad teroristų atakos dažnai surežisuojamos taip, kad patrauktų tarptautinės žiniasklaidos dėmesį. Terorizmo drama tampa ypač reikšminga, kai paimami įkaitai. Patys įkaitai teroristams nieko nereiškia: teroristinis veiksmas yra orientuotas į naujienas stebinčius žmones, o … Daugiau…

Vydūno palikimas – gražus mūsų istorijos puslapis

Planas Sveikata Jaunumas Grožė 1. Pirmosios mintys sveikatai suprasti 2. Žmogaus amžius 3. Žymūs patarimai 4. Gydymas 5. Sveikatos griovimas  Vydūno palikimas – gražus mūsų istorijos puslapis VYDUNAS, savo filosofija ir asmeniniu pavyzdžiu tiesęs kelius sveikai gyvensenai, suformulavęs sveikatos filosofiją, nagrinėjęs tautos dorą kaip būtiną sveikatos sąlygą, garsėjęs kaip … Daugiau…

Zodynai ir jų tipai

Turinys Seniausi žodynai 2-3 psl. a)Senovės graikų ir arabų kalbų žodynai b) Antikinių kalbų žodynai Vakarų Europoje Lietuvių kalbos žodynų istorija 4 psl. Naujų žodžių atsiradimas 5 psl. Žodžių senėjimas ir nykimas 5 psl. Žodynų tipai 6- 9 psl. a) Lingvistiniai ir enciklopediniai žodynai bei enciklopedijos b) Istoriniai ir dabartinės kalbos žodynai. c) Visuotiniai ir … Daugiau…

Zinaisklaidos reglamentavimas

PLANASĮVADAS I. ŽINIASKLAIDOS (VISUOMENĖS INFORMAVIMO PRIEMONIŲ) SAMPRATA II. ŽINIASKLAIDOS TEISINIS REGLAMENTAVIMAS 2.1. Informacijos laisvė Visuomenės informavimo įstatyme; 2.2. Žiniasklaidos, valstybės ir visuomenės santykis žmogaus teisių srityje.III. ŽINIASKLAIDOS TEISINĖ ATSAKOMYBĖ IŠVADOS NAUDOTA LITERATŪRAĮVADAS Mano pasirinkta rašto darbo tema – Žiniasklaidos reglamentavimas Lietuvos Respublikoje. Šią tema yra aktuali kiekvienam visuomenės nariui, kadangi … Daugiau…

Zmogus – gamtos dalelė ar valdovas bilietas

Žmogus – gamtos dalelė, ar valdovasVeikiausiai kiekvienas yra girdėjęs bent vieną pasakojimą iš biblijos. Tai vienintelis istorijos šaltinis kuriuo remiantis būtų galima „tiksliai“ nustatyti žemės gyvenimą nuo pat jos gimimo. Pasak Biblijos kadaise atsirado žmogus, kuris užuot gyvenęs ramioje harmonijoje su kitais gyvūnais, ėmė mąstyti savaip. Jis mąstė kaip jam … Daugiau…

Zargoninė leksika balio sruogos dievų miške

KAUNO J.DOBKEVIČIAUS VIDURINĖ MOKYKLAŽargoninė leksika B. Sruogos “Dievų miške” Tiriamasis darbas Darbą atliko XIIa klasės mokinys: Tadas Vizgaitis Darbą tikrino lietuvių kalbos vyr. mokytoja: Jūratė Petrikaitė Kaunas, 2002 Planas1. Pratarmė 3 2. B. Sruogos biografija ir kūryba 4 3. Žargonai ir frazeologizmai 5 4. Žargonai ir frazeologizmai “Dievų miške” 6 … Daugiau…

Zmogus ir gamta a baranausko anykščių šilelyje

Žmogus ir gamta A. Baranausko “Anykščių Šilelyje”.Lietuvių tautos atmintyje A. Baranauskas yra pirmiausia “Anykščių šilelio” kūrėjas. Ši poema vienas iš gražiausių lietuvių literatūros kūrinių. Sukurti “Anykščių Šilelyjį” paskatino daugelis aplinkybių. Tai ir protestas prieš lietuvių kalbos menkinimą, kurį teko A. Baranauskui girdėti per paskaitas Varnių kunigų seminarijoje, ir lenkų romantikų, … Daugiau…

Ziburys

1913 m. liepos 13 d. Seinuose įvyko „Žiburio“ draugijos jaunimo kuopos susirinkimas. Jame dalyvavo per 100 lietuvių jaunuolių. Pristatytas paskutinio susirinkimo protokolas. Kun. S. Tijūnaitis skaitė paskaitą apie meilę Tėvynei (paskaita išspausdinta Vainikėlyje“). Julija Kvainauskaitė padeklamavo eilėraštį „Meilė“. Pranas Leončikas papasakojo apie jaunystę pagal straipsnį, išspausdintą Pavasaryje“. Paskui Klevų kaimo … Daugiau…

Zmogus niokojo gamtą ir senais laikais

Žmogus niokojo gamtą ir senais laikaisManoma, kad senais laikais prieš kokius 40 tūkst. metų žmonių Žemėje nebuvo daug — galbūt keli milijonai, tad kurį laiką jie mažai trikdė gamtos pusiausvyrą. Slenkant šimtmečiams jų vis daugėjo. Iš pradžių jie gyveno šiltuose kraštuose, vėliau išplito ir kitur. Tobulėjo jų ginklai ir įrankiai. … Daugiau…

Vytauto mačernio ketvirtosios vizijos ir analizė

Vytauto Mačernio „Ketvirtosios“vizijos interpretacija ir analizė Vytautas Mačernis – filosofinės lyrikos kūrėjas, gyvenęs ir rašęs II-ojo pasaulinio karo metais, tačiau dėl savo ankstyvos mirties nepatyręs išeivio likimo. Didžiausias Vytauto Mačernio palikimas – „Metų sonetų“ciklas bei „Vizijos“, vienintelis jo baigtas didelės apimties kūrinys. „Vizijose“ V.Mačernis grįžta į savo idealizuojamą praeitį, į … Daugiau…

Vytautės žilinskaitės kūrinio kumeliuko kerštas pasaulis

V.Žilinskaitės kūrinys,,Kumeliuko kerštas’’yra literatūrinė pasaka,nes pasakojama apie gyvūnus, kurie gali kalbėti, o literatūrinė todėl, kad turi autorių. Kumeliukas,vos tik gimęs,pastebėjo plentą,kuris labai skyrėsi nuo pievos.Visų pirma tuo,kad plentu vienas po kito lėkė automobiliai-ir sunkieji ,ir pussunkiai, ir lengvieji,ir puslengviai…Juos lenkdami beprotišku greičiu prašvilpdavo motociklai, opačiu plento pakraštėliu atsargiai ir tyliai … Daugiau…

Zodis skaudZia Zodis glaudZia

Žodis skaudžia, žodis glaudžia Man atrodo, tiek nedaug tereikia: gero žodžio, šypsenos, supratimo, atjautos…Tas pats žodis gali reikšti skausmą ir džiaugsmą. Svarbiausia, kaip jis pasakytas. Todėl norėčiau teigti, jog „Žodis skaudžia, žodis glaudžia“. Paskutiniuoju metu ypatingai jaučiame pasaulyje daug blogio, tai: įvykdytas baisus teroras prieš galingiausią šalį (JAV), tuo pačiu … Daugiau…

Zinomiausi Lietuvos prozininkai

Šeštojo dešimtmečio literatūriniame gyvenime novelė, apysaka, romanas užėmė dominuojančią padėtį, kaip ir privalu XX a. literatūroje. Jei per pirmąjį sovietinės lietuvių literatūros gyvavimo dešimtmetį pasirodė vos 3 romanai, tai šiuo metu per tokį pat laiką išleista apie 60 naujų romanų.Tačiau ideologinės kontrolės ir cenzūros mechanizmas, „atlydžio“ metu sušvelnėjęs poezijos tekstams, … Daugiau…

Zolinės

Kalendoriniai ir agrariniai papročiai bei apeigos yra vieni ankstyviausių žmonijos dvasinės kultūros kūrinių; jie atsirado dėl dabartinės veiklos, pirmiausia verčiantis medžiokle ir maisto rankiojimu, vėliau – žemdirbyste ir gyvulininkyste. Seniausios žmonių apeigos išplaukė iš nepažinimo juos supančios gamtos dėsnių, nesupratimo, kodėl periodiškai kiekvienais metais keičiasi metų laikai: žiemą keičia pavasaris, … Daugiau…

Vytauto mačernio septintosios vizijos analizė

„Vizijos” (Septintoji) interpretacija V.Mačernis- poetas „žemininkas”. Jo kūrybos žmogui būdinga ypatinga žemės, savo protėvių jausena. Glaudus santykis su protėviais bei gimtąja kalba itin ryškus „Septintoje” vizijoje. „Vizija” pradedama erdvės pristatymu: tai „pavasario laukų ir žemės laiminimo” šventė. Laiminimo motyvas sakralizuoja erdvę. Tikriausiai protėviai nedalyvautų šventėj, jeigu jų maitintoja- žemė- nebūtų … Daugiau…

Zemaitė tikr julija beniuševičiūtė-Zymantienė

Žemaitė (tikr. Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė) *1845 VI 4 Bukantėje (Plungės r.), †1921 XII 7 Marijampolėje; prozininkė, dramaturgė.Kilusi iš bežemių bajorų. Mokėsi namie, giminaičių dvare Šėmose. Nuo 1864 tarnavo Džiuginėnuose pas dvarininkus Gorskius aukle ir kambarine. Čia 1865 ištekėjo už Lauryno Žymanto, dvaro eigulio, buvusio baudžiauninko. Šeima nuomojo ir dirbo iš pusės … Daugiau…

Vydūnas2

Kiekvienas žmogus, nesvarbu koks jis bebūtų, turi savo tėvynę – tai lyg didi paslaptis sielai ir nepaaiškinamas klausimas, kam žmogui ji reikalinga. Pasaulis be tėvynės yra bevertis, tai tarsi “lengvai ir greitai perskaitytas puslapis”. O norint suprasti tėvynės esmę, reikia pabūti tyloje, įsiklausyti į savo jausmus ir prigimtį. Tik tuomet … Daugiau…

Zemaitė2

TurinysBiografija 1 Žemaitės kūryba 2 Biografija Žemaitė (Julija Beniuševičiūtė – Žymantienė) gimė 1845 m. gegužės 23 (birželio 4) d. Bukantės palivarke netoli Šateikių (dab. Plungės raj.), nusigyvenusių bajorų šeimoje. Jos tėvai žemės neturėjo, gan ilgai tarnavo viename iš grafo Pliaterio dvarų, tėvas – urėdu, motina – gaspadine, atlygį už darbą gaudavo natūra. … Daugiau…

Zmogus ir gamta šatrijos raganos apysakoje sename dvare

Apysaka „Sename dvare“ įdomiausias ir reikšmingiausias Šatrijos Raganos kūrinys. Šatrijos Raganos dvaras – grožio ir žmogiškumo ilgesio vieta. Dvaras yra tarsi paskutinė senųjų tradicijų ir nykstančios kultūros sala naujos dvasios ir naujų idėjų jūroje, sala, kuri pamažu grimzta, negalėdama naujosios dvasios priimti ir ja gyventi. Seną dvarą, aplinką, gamtą ir … Daugiau…

ZodZių Zaismas kazio binkio kūryboje

Kazys Binkis gimė 1893 m. lapkričio 4 d. šiauriniame Lietuvos pakrašty – netoli Papilio miestelio esančiame Gudelių sodžiuje. Palei pat jį vinguriavo Rovėjos upeliūkštis, kurio pelkėtomis pakrantėmis driekėsi šilas. Vėliau poetas sakėsi, kad jo vaikystė iki keturiolikos metų prabėgusi parovėjy ir šilely. Naktigonių laužai, spiečiais į juodą nakties dangų lekiančios … Daugiau…

Vydūno veikla

Vydūnu (1868 03 22 – 1953 02 20) susidomėta neatsitiktinai. Mažosios Lietuvos kultūros veikėjo, rašytojo, filosofo, švietėjo, muziko gimtinė – Jonaičių kaime, Šilutės apskrityje. Kurį laiką Vydūno gyvenimas buvo susijęs su Kintais (Šilutės raj.), kur jis, baigęs Ragainės mokytojų seminariją, buvo paskirtas dirbti mokytoju pradinėje mokykloje (nuo 1888 iki 1892). … Daugiau…

Zemaitė

Žemaitė (Julija Beniuševičiūtė – Žymantienė) 1. Žemaitės asmenybė. Žemaitė yra kilusi iš bajorų šeimos. Jos tėvai žemės neturėjo, gan algai tarnavo viename iš grafo Pliaterio dvarų, tėvas urėdu, motina- gaspadine, julijos jaunystė pradbėgo patarnaujant dvaruose. Nuo mažens Žemaitė kalbėjo dvejomis kalbomis – lietuviškai ir lenkiškai.Mokėsi lenkų ir prancūzų kalbų. Skaitė … Daugiau…

Ziema ZiemuZė

Naktis. Slapdriba. Kapsejimas. Apledejusi gamta ir nerimo nuotaika… Pavieniu vaiku slidinejimas. Tyla … Taciau mirtinu pavojumi alsuojanti gamta atrodo be galo nuostabi. Atrodo, kad visa sustagarėjusi augmenija apsarmojusi, bet priejes arciau, pamatai, kad ji ikalinta zvilganciame ledo gabale. Spartus ir atkaklus zingsniai apledejusiu keliu, misko link. Sunkios kuprines nuspaustas petys … Daugiau…

Zoologijos sodai monologine kalba

Zoologijos sodaiSiais laikais visame pasaulyje yra labai paplite zoologijos sodai. Zmones ten ateina pasigrozeti gyvunais, praleisti linksmai laika su seima, ir tiesiog pabuti gamtoje. Zmonem patinka ten atsipalaiduoti nuo ju slegenciu rupesciu, arba tiesiog parodyti savo vaikams ko jie dar nemate. Siuolaikiniuose soduose yra sukuriamos beveik tos pacios gyvenimo salygos … Daugiau…

Zemaitė

Žemaitė – Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė – XIX a. pab. visuomenės mąstymą išreiškusi prozininkė, realizmo srovės atstovė, sukūrusi epišką lietuviško kaimo paveikslą, kuriame svarbiausi yra socialiniai ir etiniai žmonių santykiai ir jų kritiškas vaizdavimas. Stipri valia, principingumas, dorovinių idealų teigimas ir mokslo žinių siekis bajoriškos kilmės rašytojos asmenyje jungiasi su karčia ir … Daugiau…