Senieji vestuvių papročiai

KULTŪROLOGIJOS IR FILOSOFIJOS KATEDRA Senieji vestuvių papročiai Kaunas, 2002Turinys TURINYS 1 ĮVADAS 2 DĖSTYMAS 3 IŠVADOS 8 NAUJOS SĄVOKOS 9 LITERATŪROS SĄRAŠAS 10 Įvadas Lietuvių vestuvių apeigos ir papročiai nuolat keitėsi. Apžvelgsime kaip šimtmečių eigoje keitėsi santuokų forma (nuo grupinės iki porinės, ir t.t.). Kaip šie pasikeitimai veikė naujų vestuvinių … Daugiau…

Fašizmo ideologija

TURINYS I. Fašizmo atsiradimas Europoje. 2 1 intarpas. 2 2 intarpas. 3 II. Fašizmo lopšys – Italija. 3 3 intarpas. 3 III. Fašizmas Vokietijoje. Adolfas Hitleris. 3 4 intarpas. 4 IV. Fašizmo ideologija. 4 5 intarpas. 5 V. Rasinė teorija. 5 6 intarpas. 6 VI. Fašizmas mūsų laikais. 6 7 … Daugiau…

Zmogaus būtis egzistencionalizme

ŽMOGAUS BŪTIS EGZISTENCIONALIZMETurinys Įvadas 3 1. Pagrindiniai egzistencinės filosofijos bruožai 5 2. Egzistencializmo filosofai ir jų mąstysena 5 3. Žmogaus egzistencija, laisvė ir gyvenimo prasmė 9 4. Egzistencializmo įtaka kultūrai 11 Išvados 13 Šaltinių ir literatūros sąrašas 14 Priedai 15 Įvadas EGZISTENCIJA (lot.existentia) buvimas, būvis. Viduramžių filosofijoje egzistencijos terminas ėjo priešingai esmei. Egzistencija ir būtis buvo suprantamos kaip … Daugiau…

Antano maceinos požiūris į

Antanas Maceina 1908 01 27 – 1987 01 27 Įvadas „Filosofija gyvuoja jau keletą tūkstantmečių, bet aš nežinau tokio meto , kad jai būtų buvusi uždėta princesės karūna ar kad jai būtų plojusi minia. Dažniausiai filosofijai tekdavo kuklus tarnaitės vaidmuo. Iš pradžių ji buvo teologijos, paskui mokslo, o galiausiai ideologijos … Daugiau…

Paskalio dievo ir žmogaus situacija

Dvasinė žmogaus prigimtis, moralinė sąmonė ir amžinybės ilgesys yra tie pagrindiniai žmogiškosios egzistencijos faktai, kurie žmogaus klausimą paverčia drauge ir Dievo klausimu J.Girnius Įvadas Blaise‘as Paskalis (Blaise Pascal (1623 – 1662)) laikomas genialiu mokslininku, krikščionybės apologetu, išradėju, filosofu ir vienu didžiųjų religinių mąstytojų moderniaisiais laikais (A. Tamošaitis 1997 : 321psl). … Daugiau…

Lasvės problema

TURINYS Turinys 2 Įvadas 3 Laisvės problema 4 Apibendrinimai 7 Literatūra 8 ĮVADAS Žmogus visais laikais su pavydu žvelgia į dangaus žydrynėje sparnus išskleidusį paukštį – rodosi taip lengvai jis sklendžia… Lyg ir pastangų didelių nereikia. Ko gi pavydi žmogus? Paukščio skrydis, žmogaus supratimu, – aukščiausia laisvės išraiška. Laisvė – ne gamtos reiškinys, bet pirmiausia … Daugiau…

Kančia1

TURINYS TURINYS 2 ĮVADAS 3 KENTĖJIMO PROBLEMA 4 KAS YRA KENTĖJIMAS 5 APIBENDRINIMAI 8 LITERATŪRA 9 ĮVADAS Eidama gatve matau daug ir įvairių žmonių. Vieni sliūkina lėtai, kiti tiesiog lėkte pralekia… Taip, visą tai diktuoja pernelyg greitas gyvenimo tempas. Tačiau nesvarbu ar tu esi flegmatikas, ar cholerikas – ankščiau ar vėliau susidursi su kentėjimo problema. Daug … Daugiau…

Platono vieta antikos filosofijoje

Platono vieta Antikos filosofijojPlatonas(428/427 -348/347 pr.k.) padarė didžiulę įtaką visai Vakarų filosofijos raidai. Taip pat Platonas laikomas idealistinės filosofijos pradininku,sukūrusiu objektyviojo idealizmo sistemą. Šios filosofijos atsiradimą lėmė ankstesnė vergovinė Graikijos filosofija, prieštaravimai tarp atskirų konccepcijų ir ta aplinka,kurioje gyveno Platonas.Tuo metu klestėjo nevaržoma demokratija,sudariusi visas sąlygas pasireikšti kūrėjams.Tačiau tam tikri … Daugiau…

Vydūnas tautos dvasinės stiprybės ugdytojas

Turinys Įvadas 1 Biografija 2 Tautos žadintojas 4 Sveikos gyvensenos pavyzdys 7 Gimtosios kalbos svarba 10 Išvados 12 Literatūros sąrašas 13 ĮVADAS Vilhelmas Storosta, daugeliui turbūt, visiškai nieko nereiškianti asmenybė. Tačiau giliau pasidomėję, sužinotume, kad tai viena iškiliausių, bei įtakingiausių XX a. pirmosios … Daugiau…

Fenomenalizmas

FenomenalizmasFenomenalizmas — pažiūra, kuri mūsų pažinimą apriboja fenomeno sritimi. Fenomeno (gr. phenomenon — reiškinys, apraiška, faktas) sąvoka apibūdina visus tiesioginius išorinius ir vidinius patyrimo duomenis. Skiriami fiziniai (visa, kas prieinama jutiminiams organams) ir psichiniai (visa, kas atsiranda sąmonėje) fenomenai. Ugdymo praktikoje susiduriame ir su vienais, ir su kitais, todėl pedagogikos … Daugiau…

Visuomenė

TURINYSĮVADAS 3 1.VISUOMENĖS SAMPRATA, POBŪDIS IR FUNKCIJOS 4 2. BENDRUOMENĖ 5 3. SOCIALINĖ ORGANIZACIJA 6 4. VALSTYBĖ, VALDŽIA 7 5. SOCIALINĖ KONTROLĖ IR VISUOMENINĖS DISFUNKCIJOS. DEVIACIJA 8 6. KARAS IR KARIŠKIAI 10 7. REVOLIUCIJA. SOCIALINIAI JUDĖJIMAI 11 8. ŽINIASKLAIDA. VISUOMENĖS NUOMONĖ 12 9. SOCIOLOGIJOS ŠAKOS, TIESIOGIAI NAGRINĖJANČIOS VISUOMENĘ 13 LITERATŪRA … Daugiau…

Aristotelis1

TURINYS:I) Aristotelio filosofijos vieta filosofijos istorijoje 2 II) Istorinė apžvalga 2 III) Aristotelio siela 3 1)sielos apibrėžimas, pagr. Sugebėjimai ir dalys….3 2)maitinančioji siela 5 3)juntančioji siela 6 4)mąstančioji siela 7 a) pasyvusis protas; b) aktyvusis protas; c) proto funkcijos ; IV) Sugebėjimas judinti kūną 8 V) Išvados 9 I) Aristotelio filosofijos vieta filosofinėje istorijoje Aristotelio gyvenimas ir filosofinė … Daugiau…

Nyčė

TURINYS Įžanga 3 1. Nyčė – prieštaringos epochos žvaigždė 3 2. Moralinės filosofijos kritika 4 3. Nyčės moralės 5 4. Nyčės filosofijos įvertinimas 6 5. Jasperso, Heidegerio, Kaufmano, Nehamaso interpretacija 6 6. Šliogeris apie Nyčės antifilosofiją 7 Pabaiga 8 Literatūros sąrašas 9 ĮŽANGA “Filosofuodami žmonės visais laikais ieškojo kuo labiau … Daugiau…

Egzistencializmas kaip humanizmas dokumentas

Egzistencializmas kaip humanizmasTikrasis egzistencinės filosofijos kūrėjas buvo danas Sorenas Kierkegaardas. Jo požiūriu gilioji tikrovė išsprūsta iš sąvokų apibrėžties. Egzistencializmo genealogija prasideda toli iki Kjirkegoro, tik jis nebuvo įvardintas ir skleidėsi netolydžiai, bet kartkartėmis vis rasdavosi žmonių, kurių filosofijos pozicija buvo kaip tik tokia arba bent artima. Egzistencializmui būdindi bent keturi … Daugiau…

Zymiausi antikos laikų filosofai

[pic] Kokia yra gyvenimo prasmė ? Ar yra pomirtinis gyvenimas ? Kaip turime gyventi ? Tai yra klausimai einantys iš lūpų į lūpas, iš kartos į kartą. Nebuvo dar žmonijos istorijoje tokios kultūros, kurios tarpe neatsirastų žmonių gvildenančių šiuos klausimus. Nors ir ne pirmieji, tačiau daugiausiai pasiekę ir padėję pamatus … Daugiau…

Gneseologija pazinimo filosofija

ĮVADASDažnai kyla pagunda visa, ką aprėpia akis ant žemės ir virš galvos, pavadinti pasauliu. Bet toks požiūris keltų klausimą: akimi regimi vis nauji daiktai ir kiti horizontai – ar tai tas pasaulis? O Žemės rutulys, kurį tegalima įsivaizduoti arba matyti nedidelio gaublio pavidalu – juk ir tai pasaulis? O Saulės … Daugiau…

Xix ir xx amžių filosofija bilietas

XIX ir XX AMŽIŲ FILOSOFIJAKalbėdami apie šį moderniosios filosofijos periodą turime paminėti šias pavardes: I. Kantas, J.G. Fichtė, F.W. Šelingas, G.W.F. Hegelis ir kt. Vienas ryškiausių pokantiškojo periodo filosofų, absoliučiojo idealizmo plėtotojas – G.W.F. Hegelis, pasinaudodamas savo amžininkų, mokytojų ir švietimo epochos filosofų mintimis ir sava moksline-filosofine refleksija sukūrė tokią … Daugiau…

K marksas ir marksizmas

Vilnius, 2005 Turinys1. K.Marxo biografija 3 2. Veikalai 4 3. Marksizmo atsiradimas 5 4. K.Marxo filosofija – Hegelio minties tęstinumas 6 5. Dialektinio materializmo teiginiai K.Marxo filosofijoje 8 6. Kapitalizmo analizė 10 7. Pridedamosios vertės teorija 12 8. Socialinės revoliucijos strategija 14 9. Išvados 15 10. Bibliografija 161. K. Marxo biografija Karl Heinrich Marx – vokiečių filosofas, politinis ekonomistas, politikos … Daugiau…

Sielos samprata

SIELOS SAMPRATA ARISTOTELIO FILOSOFINĖSE PAŽIŪROSE Pripažindami žinojimą gražiu bei vertingu dalyku, vis dėlto vienai jo sričiai galime teikti pirmenybę prieš kitą ar dėl nagrinėjimo gilumo, ar dėl to, kad jos objektas yra daug reikšmingesnis. Dėl šių abiejų priežasčių bū- tų teisinga sielos tyrinėjimui skirti vieną iš pirmesnių vietų. Be to, … Daugiau…

Scholastika

ĮVADASPo patristikos nuo I a. prasidėjo naujas laikotarpis, kuris paprastai vadinamas scholastika. Scholastika – tai dogminis filosofavimas, siekiant proto argumentais paaiškinti ir pagrįsti tikėjimo dogmas. Scholastikos sąvoka (iš lot. Schola – mokykla) siejama su doktrinomis ir mokymo metodais Viduramžių Europos vienuolynų bei katedrų mokyklose ir universitetuose. Šis filosofavimo metodas nenumato … Daugiau…

Zmogaus esmė

Žmogaus esmėŽmogaus esmė visose jo asmenybės gyvenimo srityse turi būti lemiamas dalykas.Ji turi vis labiau skleistis.Tai būtų esmingiausios žmogaus gyvenimo prasmės įkūnijimas.Kaip žmogaus vaikas,kiekvienas žmogus yra pašauktas savo gyvenimu į būti įnešti vis daugiau tikro,kilnaus žmogiškumo. Tai darydamas,jis,aišku laikytųsi gyvenimo įstatymų visose savo asmenybės srityse.Jis visur leistų skleistis savo sveikam,tikram … Daugiau…

Platonas apie filosofus valstybėje

ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS Platonas apie filosofus “Valstybėje” Filosofijos referatas Kas yra filosofas ?…jie aistringai siekia žinių,kurios bent kiek atskleistų jiems esmę,amžiną ir nepatiriančią nei atsiradimo,nei išnykimo.[1]Tikroji būtis Platono požiūriu yra idėjos, daiktų esmė, o patys daiktai tik idėjų šešėliai, atspindžiai. Dėl to, daikto esmės negalima suvokti juslėmis, bet galima … Daugiau…

Moralė ir etika

Moralė ir etika. Etikos objektas, problematika, tyrimo bodai, svarbiausios distinkcijos Etiška, neetiška, moralu, amoralu Kasdienėje kalboje sąvokos „etiška“ ir „moralu“ („neetiška“, „amoralu“) dažniausiai yra vartojamos pakaitomis, nediferencijuojant; kalbame apie moralų ar etišką asmenį ar veiksmą. Kita vertus, dažnai kalbame apie etikos kodeksus, tačiau tik retkarčiais užsimename apie moralės kodeksus. Kai … Daugiau…

Pilietine visuomene programa

PILIETINĖ VISUOMENĖ – DEMOKRATINĖS VALSTYBĖS PAGRINDAS Įvadas Kokia yra demokratinės valstybės klestėjimo paslaptis? Pilietinė visuomenė. Taip apibendrinančiai ir trumpai norėčiau pradėti šį rašto darbą. Pasirinkta tema domino mane dar tada, kai mokyklos suole diskutavom su politologijos mokytoju, kodėl „vakarai“ yra ekonomiškai ir politiškai pažengę ir sugeba greitai konsoliduotis reikiamu momentu, … Daugiau…

Blogio problema

Blogio problema Jei Dievas yra visagalis , visažinis ir absoliučiai geras , kodėl tuomet egzistuoja blogis? Blogio problema yra labiausiai paplitęs prieštaravimas Vakarų ir Rytų Filosofijoje. Yra dvi šios problemos versijos : dedukcinė arba loginė versija , teigianti , kad bet kokio blogio egzistavimas ( nepaisant blogio rolės sukuriant gėrį … Daugiau…

Renė dekartas naujųjų laikų filosofijos pradininkas

TURINYS Įvadas 2 Renė Dekartas ir jo filosofija 3 Renė Dekartas – Naujųjų laikų filosofijos pradininkas 5 Svarbiausieji R. Dekarto veikalai 10 Literatūra 11 ĮVADASR. Dekarto kūryba sutampa su naujųjų laikų kultūros pakilimo pradžia. Jo filosofijos novatoriškumas ir poveikis naujųjų laikų mąstysenai išryškėja būtent praėjusių kultūros epochų mąstysenos fone. Ryškiausius akcentus įgijęs Platono ir Aristotelio … Daugiau…

Moralės filosofijos atsiradimo prielaidos bilietas

Moralės filosofijos atsiradimo prielaidos Moralinės normos egzistuoja šalia teisinių normų/prievartos. Ethos – gyvūnai ar tvartas, lasdieniniai dalykai. Moralės filosofija atsirado Graikijoje. Graikų išradimai: filosofija, moxlas, tragedija. Iki tol, kitose civilizacijose, filosofijos nebuvo. Paprotys ir paprotinė teisė – nereflektuotas tradicijos perėmimas ir jos laikymasis (tox elgesio modelis). Nereflektuotos tradicijos modelis – … Daugiau…

Laimės ir draugystes vertybės pagal aristotelį ir platoną

Laimės ir draugystes vertybės pagal Aristotelį ir Platoną. Kiekviena žmonijos dvasinės kultūros sritis, kuri yra įleidusi šaknis istorijoje ir kuri savo raidoje remiasi įgyjamų vertybių perėmimu, yra iškėlusi didžių asmenybių, su kuriomis paprastai asocijuojasi visa ši kultūrinės kūrybos šaka. Tačiau ir didžios asmenybės, nors jas dažniausiai sunku palyginti, nebūna vienodai … Daugiau…

Filosofijos savokos

2.Filosofijos probleminių krypčių samprata. Epistemiologija- kai kurių šalių filosofijos literatūroje vartojamas pažinimo teorijos pavadinimas. Termino autoriumi laikomas Dž. F.Feryras. Epistemiologija- pažinimo filosofija, kuri nagrinėja, ką žmogus gali žinoti. Kuraičio nusistatymu, pažinimo filosofija reikia vadinti gnoseologija , o ne epistemiologija, nes šis pavadinimas yra per siauras, kadangi reikia turėti aumenyje ne … Daugiau…

Etika

Etika- ypatinga filosofijos dalis, tai praktinė filosofija, apimanti visas gyvenimo sritis. Per etiką reiškiasi asmenybės žmogiškoji esmė, vertybinės orientacijos. Mano manymu, didžiausia vertybė yra meilė, todėl etikos prasmę aš suprantu kaip žmogiškosios būties išsaugojimą per meilės prizmę. Meilės, kaip didžiausios vertybės, teigimą galima pagrįsti įvairiais aspektais. Ypač svarbi šiuo klausimu … Daugiau…