2.67 (53.33%) 3 votes

Lietuvių kalba

Žinios ir mokslinė informacija iš Lietuvių kalba, viso 2356 straipsniai. Skaitykite, mokykitės ir raskite reikalingos ir įdomios informacijos savo tobulėjimui apie Lietuvių kalba.

Literaturos stiliai autoriai

1.K.Donelaitis ,,Metai’’: a)XVIIIa.rasytojas.Baudziava. Grozines literaturos pradininkas.Gyveno Mazojoje Lietuvoje.Pastorius b)Garbinamas Dievas,vaizduoja kaima,jo buiti,zmones. c),,Metai’’-eiliuota poema,tai himnas Dievui. d) Yra baroko,klasicizmo ir svietimo epochos bruozu/> e)Barokas:pomegis vartoti grubius posakius Klasicizmas:4metu laikai Svietimo epocha:lietuvisku tradiciju gynimas,moraliniai pamokymai 2.Maironis,,Pavasario balsai’’: a) XIX-XXa. romantizmo atstovas.Visa gyvenima jautesi neivertintas.Intelektualus,gabus,issilavines /> b)Jo eilerasciuose dominuoja jausmai,individualumas,kurybine laisve /> … Daugiau…

Lietuvių liaudies vestuvinės dainos1

ĮvadasLietuvių vestuvinės dainos sudaro svarbią ir reikšmingą mūsų tautosakos klasikinio plitimo dalį. Savo gausumu ir paplitimu jos užima pirmą vietą tradicinių dainų tarpe. Daug kūrinių žavi nepamirštama poetine išmone ir gyvybingu melodijų grožiu. Jie gali būti laikomi meniškumo viršūne, kurią pasiekė žodinė ir muzikinė lietuvių liaudies kūryba. Daugiausiai lietuvių liaudies … Daugiau…

Paslaptingas pasaulis

1938 m. Himalajuose urvuose rasti tvarkingai palaidoti žmogiškosios rasės palaikai – smulkaus kūno ir didelių galvų. Vėliau vienas ekspedicijos narys suklupo ant nemažo apvalaus 0,8 colio (2 cm) skersmens disko iki pusės įsmegusio į urvo dulkes. Jo centre buvo 3,75 colio skersmens apvali skylė ir iš centro spirale link krašto … Daugiau…

Lietuvių kalba pasaulio universitetuose2

Pasaulio kalbos Jeigu prieš ketvertą šimtų metų su šiuo klausimu būtume kreipęsi į kokį nors mokytą anų laikų žmogų, jis mums trumpai ir aiškiai būtų atsakęs: dvylika. Mat 1538 m. prancūzų mokslininkas Gijomas Postelis parašė traktatą apie visas pasaulio kalbas ir rado jų dvylika. Šiandien jus turbūt juokas ima girdint … Daugiau…

Mačernio pirmos vizijos analizė

Vytautas Mačernis – savoje žemėje amžinai likęs žemininkas.Jo kūryba nėra gausi. Jis rašė vizijas, sonetus, trioletus, giesmes, trumpus aforistinius eilėraščius. Tačiau Vytautas Mačernis užbaigė vienintelį ciklą “Vizijos” {1939- 1942}.“Vizijos”- vienas V. Mačernio kūrybos polių. “Vizijas” sudaro “Įžanga”, septynios atskiros dalys ir “Pabaiga”. Vizijos – tai ypatingi dvasios regėjimai, vaizdiniai, kurie … Daugiau…

Pranešimas

MOKINIŲ ŽINIŲ KONTROLĖ Mokomajame procese yra būtinas grįžtamasis ryšys, todėl reikalingas mokinių žinių, pasiektų rezultatų tikrinimas, kurio metu mokiniai juos giliau suvokia patys, o mokytojas gali pamatyti savo darbo spragas. Tikrinimas taip pat padeda geriau pažinti mokinius, pastebėti jų gebėjimus. Juk, prieš supažindinant su nauja mokomąja medžiaga, būtina įsitikinti, kad … Daugiau…

Mirties samprata

Mus, gyvuosius, nuo jų, buvusių čia, kolei kas skiria riba – mirtis. Tačiau ji ir jungia, traukia link savęs. Sunku susitaikyti su ta mintimi, suvokti tai, kad viskas kinta ir vienąsyk baigiasi. Amžino pastovumo nėra. Na, nebent mirtis, bet nežinau apie ją iš tikrųjų nieko. Galiu šnekėti tik apie gyvenimą … Daugiau…

Morfologinis nagrinėjimas

MORFOLOGINIS NAGRINĖJIMAS Lietuvių kalboje yra 11 kalbos dalių: daiktavardis, būdvardis, skaitvardis, įvardis, veiksmažodis, prieveiksmis, prielinksnis, jungtukas, dalelytė, jaustukas, ištiktukas. DAIKTAVARDIS 1. Daiktavardžio forma (vienaskaitos vardininkas). 2. Kalbos dalis (daiktavardis). 3. Skyrius (tikrinis ar bendrinis). 4. Giminė (vyriškoji ar moteriškoji). 5. Linksniuotė, skaičius ir linksnis. 6. Kuo eina sakinyje.Daiktavardžiai skirstomi į … Daugiau…

Marckevicius

Lopšinė žodžiui ir kalbai Just. Marcinkevičiaus kūrybojeLopšinė… Kas tai yra? Visi žinome, kad lopšinė – tai daina, kupina meilės ir švelnumo. Ji skirta kūdikiui. Pirmąjį kartą išgirstame lopšinę iš motinos lūpų. Tai kas yra lopšinė šiuo atveju? Ar tai tik metafora? Vis dėlto tai yra lopšinė,tik ją dainuoja ne motina … Daugiau…

Literatūra2

Literatūros raidos apžvalgaLiteratūros ryšiai su praėjusių amžių literatūra. XIX a. pirmosios pusės literatūra neatsiejamai susijusi su senąja literatūra. Ir tada buvo suvokta, kad literatūros negalima kurti tuščioje vietoje, suprantama tradicijų reikšmė. Tą nusiteikimą gerai išreiškė S.Stanevičius, kuris M.Daukšos „Postilės“ egzemplioriuje įrašė tokį dvieilį: Kurs mane rašė jau seniai supuvo, Ale … Daugiau…

Pamotė ir podukukra tautosakiškumas

Tautosaka – liaudies kūryba. Į ją nuo seno žiurima kaip į tautos dvasios išrašką , kaip i tautinio savitumo šaltinį. Liudas Dovydėnas kurinį ,,Pamotė ir Podukra “ parašė įkvėptas tuometinės tautosakos. Ši pasaka labai panaši savo siužetu i daugelį pasakų, sunki, slogi , liūdna pasakos eiga su laiminga pabaiga. Šioje … Daugiau…

Minčių pasaulis renatos šerelytės apsakymų knygoje o ji tepasakė miau programa

Minčių pasaulis Renatos Šerelytės apsakymų knygoje „O ji tepasakė miau“ I. Įvadas Renatos Šerelytės kūryba – vienas ryškiausių debiutų pastarojo dešimtmečio mūsų literatūroje. Būsimoji rašytoja gimė 1970m. Šimonių kaime, Kupiškio rajone. 1988m. baigė Šimonių vidurinę mokyklą, metus dirbo mokyklos bibliotekoje. 1994m. Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas. Vėliau … Daugiau…

Literatūros rūšys ir žanrai

Literatūros rūšys ir žanraiLiteratūros rūšys: q epas (epika); q lyrika; q drama.Literatūros rūšių skirtumus lemia pasakotojo santykis su tikrove. Jei kūrinio pasakotojas tarsi iš šalies stebi įvykius, žmones, turime epinį kūrinį. Jei pasakotojas vienaip ar kitaip išreiškia savo vidinius nusiteikimus, laikome lyriniu. Kūriniai, kuriuose nėra pasakotojo, o veiksmo įvykiai perteikiami … Daugiau…

R granausko apysakos gyvenimas po klevu problematika

Pagal kūrinių tematiką Romualdas Granauskas yra tradiciškiausias lietuvių kaimiškosios prozos kūrėjas, vaizduojantis žemdirbio pasaulį ir jo saulėlydį. Rašytojas sukūrė paminklą nykstančiam senajam kaimui, atskleidė agrarinės kultūros esmę, užčiuopė giliausias jos šaknis. Apysaka „Gyvenimas po klevu“ nėra moralizuojantis kūrinys, tačiau juo R. Granauskas parodė, jog stagnacijos metais kūrusiam rašytojui rūpėjo mūsų … Daugiau…

Lietuvių kalbos dvigarsiai

ĮVADASLietuviška gramatika yra mokslas apie lietuvių kalbos ypatybes, šis mokslas supažindina mus su žodžių garsais ir permainomis, kurios įvyksta žodyje keliems garsams susitikus; parodo, kokiu būdu yra padaryti kalbos žodžiai ir kaip jie vartojami. Mokslas, kuris nagrinėja kalbos garsus, vadinasi fonetika. Lietuvių kalboje nemaža įvairių garsų junginių – dvigarsių. Kiekvienas … Daugiau…

Palyginamoji jono biliūno brisiaus galas jurgio savickio ad astra ir juozo apučio šūvis po marazyno ąžuolu novelių lentelė

Jonas Biliūnas „BRISIAUS GALAS“, Autorius: Jonas Biliūnas – XIX a. lyrinės prozos pradininkas. Novelių centre – atstumta, nereikalinga būtybė, kuriai nebėra vietos kasdieniniame pasaulyje. Jono Biliūno kūrybai būdinga gradacija. Vaizduojamas gyvenimas skausmingas, tragiškas, bet vis dėlto neatrodo niūrus, nes šalia tamsaus vaizdo autorius stato šviesų. Siužetas, tema: J. Biliūno kūriniai … Daugiau…

Lietuvių liaudies dainos9

Liudvikas Rėza LIETUVIŲ LIAUDIES DAINŲ TYRINĖJIMAS Lietuvių liaudies dainos, kaip šis rinkinys rodo, daugiausia yra erotinės: jose apdainuojami meilės ir džiaugsmo jausmai, piešiama šeimos gyvenimo laimė ir paprasčiausiu būdu parodomi švelnūs šeimos narių ir giminių santykiai. Šiuo atžvilgiu visas rinkinys sudaro tartum meilės ciklą – jos pirmąsias užuomazgas, atsiskleidimą įvairiausiais … Daugiau…

Prielinksniu vartojimo klaidos

PRIELINKSNIŲ VARTOJIMO KLAIDOS IR NETIKSLUMAI Lietuvių kalbos prielinksniai vartojami su kilmininku, su galininku ir įnagininku. Kai kurie prielinksniai vartojami ne pagal lietuvių kalbos modelį, tad padaroma prielinksnių vartojimo klaidų. Prielinksnio ant konstrukcijos nevartotinos: 1. Objektui reikšti su būdvardžiais: apstus, gabus, godus, šykštus, turtingas, geras, tinkamas, pvz.: Jis godus ant pinigų … Daugiau…

M valančius – didysis lietuviu tautos švietejas

M.Valančius gimė 1801m., netoli Salantų (Kretingos r.) esančiame Nasrėnų kaime. Pakrikštytas Kalnalio bažnyčioje. Mokėsi Žemaičių Kalvarijoje, studijavo Varniuose ir Vilniuje. Jau studijų laikais pasižymėjo dideliais gabumais, išmintinimi ir darbštumu. 1828m. Vilniaus katedroje įšventintas į kunigus, o 1849m. buvo įšventintas į vyskupus. Pačioje vyskupavimo pradžioje, lankydamas parapijas skatino kunigus steigti parpines … Daugiau…

Raitas šventasis arba šv kazimieras

Riteris ant balto žirgo Šventąjį Kazimierą šiandien tapatiname su Kazimierinėmis ir Kaziuko muge; kur jau pasidėsime, mes tokie, ir papročiai tokie, kokie mes. Be kita ko, sunku apie Kazimierą ką nors daugiau žinoti – mums prieš akis iškyla nuo tikėjimo paklaikęs šventas jaunuolis, svetimas mūsų dienoms, stereotipams ir idealams. * … Daugiau…

Lietuvių rašytojai xx a

Jonas Strielkūnas (g. 1939) Knygose „Raudoni šermukšniai“ (1966), „Varpo kėlimas“ (1978), „Po tylinčiom žvaigždėm“ (1982), „Lapkričio medis“ (1985), „Trečias brolis“ (1993) eilėraščio vyksmas uždarytas lietuviškojo kaimo konkretybėje, vaizdai ir metaforos konstruojamos iš kaimo tikrovės detalių. Išėjimas iš gimtojo kaimo J.Strielkūno eilėraščiuose iškyla kaip skausmingas gyvenimo lūžis ir dvasios žaizda. Gimtoji … Daugiau…

Lietuvių kalbos įskaita

Pranešimas Lietuvių kalbos įskaitai Pranešimo tikslai: • Įrodyti, kad menas yra reikalingas žmogui • Įvardinti ir pagrįsti meno funkcijas žmonijos ir tautų istorijoje • Panagrinėti meno ir žmogaus santykį įvairiuose laikotarpiuose • Įrodyti, kad menas ir saviraiška yra aukščiausi žmogaus poreikiai • Įrodyti, kad menas svarbus istorinių žinių šaltinis • … Daugiau…

Lietuvių senovės dievai ir deivės

Dievų trejybėLietuvių mitologijoje dievišką trejybę sudaro trys aukščiausiojo Dievo sūnūs: o Perkūnas o Patrimpas o Pikuolis (Poklius) Baltų dievų trejybė tiek pagal horizontalią (kairėje Patrimpas, centre svarbiausiasis dievas Perkūnas, dešinėje Pikuolis), tiek pagal vertikalią padėtį, atitinka pasaulio erdvės modelį: viršus – vidurys – apačia, arba dangus – žemė – požemis. … Daugiau…

Lietuviu dvasingumas

Tėvynės, kalbos ir žmogaus dvasingumo atspinždiai Just. Marcinkevičiaus ir Maironio lyrikoje Dideli poetai dažniausiai gimsta reikšmingu visuomeninių sąjudžio laikais, kai jų žodis ypač reikšmingas. Nacionalinio išsivadavimo judejimas, istorinė XIX – XX amžių sankirta darė Maironį ir Justiną Marcinkiavičių- vienus didžiausių mūsų poetų. Jų kūryba toli peržengė poetų gyvenimą, laikotarpį, o … Daugiau…

Literatūros mokslo įvadas dokumentas

Literatūros mokslo įvadas1. Pagrindinės grožinės literatūros savybės 2. Literatūrinio vaizdavimo įvairovė 3. Spalva ir garsas vaizdo struktūroje 4. Kūrinio struktūra 5. Loginis kūrinio sluoksnis Tema Problema Idėja Emocinis turinys 6. Vaizdinis (konkretusis) kūrinio sluoksnis Veikėjai Fabula Fabulos elementai Nefabuliniai kūrinio komponentai Kūrinio kompozicija Kompozicijos formos (komponavimo modeliai) Kūrinio laikas ir … Daugiau…

Lietuvių kalbos kalbėjimo įskaita

Ar galima pažinti ir perprasti reklamos meną, perskaičius kelis šimtus knygos puslapių bei daugmaž išmokus, kas joje parašyta? Tokius uždavinio dar niekada nėra sau kėlęs niekas iš rašiusiųjų apie reklamą, ir tai niekada netaps jokio vadovėlio ar šiaip knygos apie reklamą tikslu. Visų pirmą, patirčiai reklamos versle negali prilygti jokia … Daugiau…

Lietuvių religija pagonybės laikais

Lietuviai, kaip ir visos tautos, turėjo savo dvasinę ir materialinę kultūrą. Dvasinė kultūra – tai visuomenės sukurtų dvasinių vertybių visuma tam tikru visuomenės raidos tarpsniu, o materialinė kultūra – materialinių vertybių visuma. Dvasinei kultūrai priklauso tikyba ir papročiai. Lietuviai buvo pagonys, tikėjo, kad žmogaus dvasia (siela), kūnui mirus, niekur neiškeliaujanti, … Daugiau…

Moters dalia žemaitės apsakymuose

Moteris. Ji – tarsi mūsų gyvenimo prasmė ir šaltinis: ji į mūsų kasdienybę įneša švelnumą meilę, ramybę. Juk kiekvienas gimėme iš meilės iš motinos įsčių. Mes, vyrai ir moterys, turim būti dėkingi mamoms už rūpestį, bemieges naktis, kuomet švelnios rankos liūliavo mus beverkiančius. Tačiau argi visuomet moters meilė susilaukia tokio … Daugiau…

Per žodį – į pasaulį

Per zodi – i pasauli“Zodis – ne paukstis, isskrido – nesugausi”. Tai lietuviu liaudies ismintis. O ar mes susimastome kas yra zodis? Kiekvienas zmogus kuria vis kitoki savo gyvenima, kuriame labai svarbu vaidmeni vaidina kalba. Kalba – tai isminties, issilavinimo, zmogaus vidinio pasaulio, jo supratimo atspindys, pagrindine bendravimo priemone. Koks … Daugiau…

© 2026 - mediapro.lt