Žinios ir informacija visomis temomis
Žinios ir mokslinė informacija iš Filosofija, viso 563 straipsniai. Skaitykite, mokykitės ir raskite reikalingos ir įdomios informacijos savo tobulėjimui apie Filosofija.
PLATONO FILOSOFIJOS BRUOŽAI Platonas ieškojo visuotinių stabilių pagrindų kurie padėtų paaiškinti pasaulį, žmogų, pažinimą, gyvenimą, bet jo tarsi nedomino tai, ką matė. Mąstymo ir fantazijos galiomis jis kūrė abstrakčius idealus, o juos įgyvendinti patikėjo valstybei. Todėl visa Platono filosofija glaudžiai susijusi su valstybės teorija, sudėtingus teorinius ieškojimus jis buvo pajungęs … Daugiau…
Žmogaus problema technikos amžiuje Technikos pažanga ir pesimistinė gyvenimo filosofija. Savitą veidą turi ne tik žmonės, kaip individualios asmenybės, bet ir ištisi laikotarpiai. Tam ar kitam žmogui, tam ar kitam amžiui savitą veidą teikia ištisas įvairių savybių, ypatybių ir žymų kompleksas. Nepaisant jų skirtingumo ar net priešiškumo, jos kyla iš … Daugiau…
Transcendentalinės idėjos I.Kant’o filosofijoje 1.Įvadas“Grynojo proto kritikoje” svarstydamas pažinimo galimybės klausimą, I.Kant’as kalba apie transcendentalines idėjas, kurios, anot I.Kant’o, yra visos metafizikos tyrimų objektas. Tos idėjos yra trys – Dievas, laisvė ir nemirtingumas. Be to, antroji sąvoka, susijusi su pirmąja, turi vesti prie trečiosios, kaip savo būtinos išvados. Visos jos … Daugiau…
1 1. Estetikos mokslo objektas ir uždaviniai Estetika yra filosofijos šaka nagrinėjanti estetinių reiškinių savitumą ir aiškina jų esmę ir reikšmę. Est mokslo objektas – viskas, kam priskiriama estetinė vertė (grožis, harmonija, meno prigimtis). Est sričiai priklauso meno kūriniai, gamtos reiškiniai (peizažas, saulėlydis, gėlių spalvingumas…) Est objekto vertę mes vadiname … Daugiau…
ĮVADASKas tai yra kilmė? Iš kur ji atsiranda? Ji gimsta savaime kažkokio proceso eigoje ar yra sukuriama specialiai atsiradus kažkam? Kilmė nusako trunkančią paskatą, kuri paskatinantajame buvoja kaip šiojo pagrindas. Kilmė yra nuolatos dabartinė ir tuo pačiu nepraeinanti. Kilmės galas reikštų ir kildinio galą: užvertus šaltinį upelis liautusi tekėjęs. Už … Daugiau…
“Gamta mums dovanojo neilgą gyvenimą, bet atmintis apie gerai nugyventą gyvenimą amžina.“ Cicėronas1.Keliami klausimai Turbut kiekvienam būtų sunku aptarinėti klausimą, kuriuo pats patirties neturi ar turi jos mažai. Žinoma, tada lieka nagrinėti jį remiantis kitų žmonių pamąstymais. Tačiau tuomet savo mąstymas tampa tarsi kitų žmonių minčių atpasakojimu. Dažniausiai tai nėra … Daugiau…
Untitled Aš perskaičiau E. Nekrašo straipsnį „Filosofija ir XVII a. mokslo revoliucija“. Straipsnio pradžioje iškeliama problema, kad senai kartojama tiesa, jog daug amžių žodis filosofija reiškė tai, kas dabar žinoma kaip mokslas. Nors ši tiesa, kaip ir kitos chrestomatinės tiesos, nėra aiški. Autorius teigia, kad mokslas lietuvių kalboje paimtas iš … Daugiau…
TURINYS ĮVADAS 2 IDEALISTINIS POŽIŪRIS 3 Marksizmas kaip kančios filosofija 6 KANČIOS FILOSOFIJA 7 IŠVADOS 9 LITERATŪROS SĄRAŠAS 10 ĮVADAS Žmogus – kenčianti būtybė. Atrodo, kad ir kiek visko turėtų, vis tiek negali išsivaduoti nuo skausmo. Žmogus kenčia, nes suvokia savo ribotumą. Jam visada kažko trūksta, norisi kažko dar. Priklausomai … Daugiau…
Informacinės technologijosŠiandienos gyvenimas neįsivaizduojamas be tokių sąvokų kaip “informatika”, “informacija”, “informacinės technologijos”, “informacinė visuomenė”. Nekreipdami dėmesio į tariamo šių sąvokų (ypač “informacija”) paprastumo įspūdį pastebėsime, kad jos apibrėžiamos ir interpretuojamos įvairiai. Prof. K.V.Paulausko redaguotame kompiuterijos žodyne pateikiamos 5 sąvokos “informacija” traktuotės. Ko gero, jų yra daugiau. Pateiksime tokį informacijos apibrėžimą: … Daugiau…
TURINYSĮvadas 1 Filosofija ir mokslas antikos laikotarpiu 2 Filosofija ir mokslas viduramžiais 3 Filosofija ir mokslas naujaisiais amžiais 4 Filosofijos kaip mokslo negalimybė 6 Išvados 7 Literatūros sąrašas 8 ĮVADAS Savo vystymosi pradžioje filosofija buvo mokslų mokslas, apimantis labai plačias žinias- ir astronomiją, ir biologiją. Viduramžiais filosofija išliko universaliu mokslu. XVII a. filosofija kardinaliai pasikeičia- prasideda mokslų … Daugiau…
Tuo pačiu metu ir tuose pačiuose Atėnuose, kur klestėjo sofistika, atsirado mąstytojas, kuris, priešingai sofistų reliatyvizmui, stengėsi surasti visuotinius gyvenimo ir veiklos principus. Tas mąstytojas buvo Sokratas. Žinoma, Sokratas nebūtų tapęs garsiu filosofu, jei būtų tik klausęsis kitų. Bet pokalbio pradžioje Sokratas stengdavosi tik klausinėti. Šiaip jis apsimesdavo, jog nieko … Daugiau…
Joniečių gamtos filosofija kilo iš Joninės. Pradininku laikomas Talis. Jis suformulavo archė – pirminį pasaulio pradą. Archė Talis laikė vandenį, viso ko pradą. Toks samprotavimas reiškė filnio mąstymo atsiradimą. Skirtumai tarp daiktų iš esmės yra tariami, nes juos visus sieja vienas pradas-archė. Naujasis mąstymo būdas netrukus bus pavadintas teorija (įsižiūrėjimas). … Daugiau…
Vydūnas-ypatingas žmogus mūsų kultūroje. Nuveikęs didžiulius darbus, labai nusipelnęs tautos kultūrai, jis ilgą laiką buvo paliktas visiškoje užmarštyje. Po Antro pasaulinio karo jaunesniųjų kartų žmonėms jis buvo tarsi palaidotas. Lentynose gulėjo į lietuvių dramaturgijos aukso fondą įeinantys jo dramos veikalai, o į jo filosofijos traktatus ilgą laiką daug kam buvo … Daugiau…
Rene Descartes “Samprotavimas apie metodą”Renė Dekartas (lot. Rene Descartes,1569-1650) – prancūzų filosofas, fizikas ir matematikas, klasikinio racionalizmo filosofas. Dekartas laikomas vienu iš naujųjų amžių naujosios filosofijos pradininkų. Jis reikalavo pakeisti ankstesniąją filosofavimo tradiciją. Filosofijos mokslininkų požiūriu, R. Dekarto pradėtas naujas filosofinio žinojimo būdas yra tik antras atvejis po antikos filosofijos … Daugiau…
Turinys:I. Įžanga 1 II. Prigimtinės teisės atsiradimas ir raida 2 III. Prigimtinės teisės samprata 5 IV. Išvados 10 Literatūros sąrašas 11 Įžanga Prigimtinės teisės teorija yra viena seniausių teisinių doktrinų, pripažinusi, kad kiekvienas žmogus – vertybė. Jos pagrindą sudaro įgimtos žmogaus teisės . Pripažintos tarptautinės visuomenės, įtvirtintos nacionaliniuose teisės dokumentuose, šios teisės teisinių vertybių skalėje … Daugiau…
Turinys Turinys 1 1. Įvadas 2 2. Gėrio ir savęs pažinimas 3 3. Gėrio idėja 3 4. Materialinės ir dvasinės vertybės 4 5. Vertybių hierarchija 6 6. Sąžinės ir moralinės vertybės 7 7. Išvados 8Literatūra 9 1. Įvadas Nuo pat žmogaus atsiradimo pasaulyje visuomenės progresą skatino keli veiksniai. Pirmykščio žmogaus negalia gyventi vienam ir bendruomenės poreikis … Daugiau…
Turinys1. Įvadas 3 2. Žmogaus sąmonė 4-5 3. Individuali pasąmonė 5 4. Žvelgianti į pasąmonę 6-7 5. Pasąmoninis sąmonės pagrindas 8-9 6. Savimonė 10 7. Išvados 11 8. Literatūros sąrašas 12Įvadas Šios temos tikslas išanalizuoti žmogaus psichikos atsiradimą. Sąmonė,pasąmonė, savimonė. Nors žmogaus jutimų, atminties, išmokimo, emocijų, temperamento ir kai kurie kiti reiškiniai turi panašumų su … Daugiau…
1. Filosofijos objektas ir filosofinio mąstymo savitumas Objektas yra tai į ką mokslas nukreipia savo pažintinę veiklą. Filosofijos dalyku galėtume pavadinti tikrovę. Tikrovė gali būti dvejopa: a) materiali – kuri yra fiksuojama žmogaus jutimo organais ar išrastais prietaisais b) ideali – aptinkama žmogaus protu ir mąstoma. Jeigu pasaulyje viskas būtų … Daugiau…
Turinys :1. Apie autorių Antaną Maceiną 3 2. Įvadas 4 3. Jobas – kievienas iš mūsų 5 4. Egzistencinio mąstymo analizė : • Kasdienybė 5 • Mąstymo kilimas iš kančios 7 • Skundas ir rūpestis 8 • Egzistencijos uždavinys 10 • Egzistencijos vertė ( turinys ) 11 5. Išvados 13 … Daugiau…
Turinys:I.Žmogiškojo pažinimo šaltiniai. 1. Kokie yra pažinimo šaltiniai? 2. Kada iškyla pažinimo šaltinių ploblema? 3. Racionalizmo ir pozityvizmo priešprieša II.Empirizmas arba pozityvizmas.Šios pažiros atsiradimas, vystymasis ir aibūdinimas. 1. Empirizmo arba pozityvizmo apibrėžimas. 2. Žymiausi šios pažiūros reiškėjai. 3. Empiristinis pažinimas-mokslinis pažinimas. 4. Etinių principų požiūris į empirizmą: a) Laisvės neigimas; … Daugiau…
Literatūros sąrašas: 1. Ernst von Aster – Filosofijos istorija. Vilnius. 1995 2. Filosofijos istorijos chrestomatija Renesansas. Vilnius, 1986 3. R. Ozolas – Pasakojimai apie filosofus ir filosofiją. Vilnius, 1988 4. W. Tatarkiewicz – Filosofijos istorija. Alma littera, 2001Filosofija yra iš graikų kalbos kilęs žodis (graikiškai φιλοσοφια < phileo – myliu … Daugiau…
TurinysĮvadas 3 1. Filosofijos skaidymasis ir diferenciacija……… 4 2. Specialieji mokslai ir jų klasifikacija 4 3. Filosofija ir realieji mokslai 6 4. Filosofija ir formalieji mokslai 7 5. Mokslo filosofija 7 6. Mokslo revoliucija ir filosofija 8 7. Scientizmas ir antiscientizmas 9 8. Išvados 10 Įvadas Kas yra mokslas? Iš … Daugiau…
Įvadas Pasaulis be galo didelis ir įvairus. Pojūčiais ir protu suvokiame begalę daiktų ir reiškinių, matome gausybę formų ir spalvų, girdime tūkstančius įvairiausių garsų. Pasaulis sudėtas iš gausybės elementų, kuriais laisvai operuojame sąmonėje ir praktinėje veikloje. Daiktus ir reiškinius jungiame į grupes, nustatome tarp jų tam tikrus ryšius. Šį procesą … Daugiau…
BLEZAS PASKALIS—prancūzų mąstytojas. Jaunystėje jis gilinosi į tiksliuosius mokslus, sukonstravo pirmąją skaičiavimo mašiną. Tikslieji mokslai,—teigė Paskalis savo apmąstymuose,—svetimi žmogaus prigimčiai. Jie nepaaiškina žmogui, kokia yra jo vieta pasaulyje, neatsako į ramybės neduodančius moralinius klausimus. Žmogaus paslaptis Paskalį jaudino labiau negu pasaulio slėpiniai. Žmogaus buvimas yra paradoksalumas: žmogus yra nei angelas, … Daugiau…
1. Filosofijos kilmė, prigimtis ir struktūra. Filosofija yra vienintelė disciplina, kuri mėgina tikrovę suvokti visumos požiūriu. Iki filosofinio aiškinimo atsiradimo, žmonės tikrovę aiškino mitų pagalba. Mitologiniam aiškinimui būdinga: mituose veikia įasmenintos jėgos – dievai, dievaičiai; mituose aiškinama poetinių įvaizdžių arba metaforų pagalba; mitai nenaudoja griežtų sąvokų; mito forma – paprastas … Daugiau…
Atsakymai Įvadas. 1.Egzistencializmu šiandien yra vadinama toji filosofijos srovė, kurios problemų centre stovi ne tiek amžinoji žmogaus esmė, kiek laikinis ir žemiškasis jos buvimas. Ši, dar visai jaunutė dabarties filosofija, stengiasi atskleisti kaipgi būna žmogus, kokia yra jo būtis šioje tikrovėje. 2.Tai reiškia jog žmogus savyje neturi savam buvimui pagrindo … Daugiau…
Ikisokratikai natūrfilosofaiPirmieji graikų filosofai vadinami natūrfilosofais, nes jiems labiausiai rūpėjo gamta, jos reiškiniai. Jog “kažkas” yra amžina, jiems atrodė natūralu, bet keista, kaip gamtoje vyksta kitimas, pvz. materija virsta gyvybe. Turi būti pirminė medžiaga, esanti anapus kitimo. Tyrinėdami gamtą natūrfilosofai atmetė mitus, išlaisvino filosofiją nuo religijos, žengė žingsnį mokslinio mąstymo … Daugiau…
ĮvadasSuteikus žmogaus dvasiniam pavidalui žodžio reikšmę – siela. Imta vis labiau domėtis, kas tai yra, kokia jos vieta ir reikšmė mūsų egzistavime? Žinodami, kad žemiškas gyvenimas nėra amžinas, mes tikime sielos nemirtingumu ir gyvenimo amžinybe. Bet iš tiesų kas yra ta siela?. Deja surasti atsakymą į šį klausimą nėra taip … Daugiau…
Turinys:Įvadas 2 psl. K. Jaspersui 100 – metų, trumpi faktai apie jį 3 psl. Aprėptis, žmogiškosios būties problema 4 – 9 psl. Būties problema filosofojoje. Svarbesni būties sprendimo keliai 9 – 10 psl Būties interpretavimo tipai Vakarų filosofijoje, jų metodologinės galimybės ir ribotumai 10 psl. Išvados 11 psl. Naudotos literatūros ir šaltinių sąrašas 12 psl. Įvadas Filosofija … Daugiau…
PozityvizmasEmpirizmas arba pozityvizmas yra gnoseologinė pažiūra, kuri realaus pažinimo vertę teikia tik juslinei patirčiai teigdama, kad mes tikrai pažinti galime tik tai, ką galime jusliškai patirti. Yra 2 sv.pažinimo būdai – aiškinimas ir supratimas. Aiškinimo paskirtis – nustatyti dėsningu-mus. Šis būdas sociologijoje vadinamas pozityvizmu.(Todėl, kad panašus į gamtos mokslus).A.Comte savąją … Daugiau…