Budizmas

Budizmas – tai religija, praktika, ar filosofija?“Tai visi tie trys dalykai sykiu. Jame praktikuojamos įvairios meditacijos formos. O analitinė meditacija – kaip ir visos kitos – visuomet susijusi su tam tikra išmintimi. Tai taip pat ir religija, kadangi ši praktika ir ši filosofija susieja žmones, nušviečia jų protą, padeda jiems … Daugiau…

Platonas ir popperis palyginimas

Turinys 2 Įvadas 3 1 Platono pažinimo ir idėjų teorija 5 2 K. R. Popperio pasaulis 3 8 3 Panašumai ir skirtumai 13 3.1 Tiesa 13 3.2 Objektyvumas ir realizmas 13 3.3 Metodas 16 3.4 Žinojimo genezė 18 3.5 Sąvokos 20 4 Teorijų pritaikymas 21 Išvados 23 Literatūros sąrašas 24 … Daugiau…

Meilė

Referatas Filosofija kaip filosofinė antropologija Apie meilęŽmogus mąsto arba apie pasaulį, arba pats apie save. Antikos filosofai ikisokratikai – Talis, Anaksimandras, Anaksimenas, Demokritas, Herakleitas – mąstė apie pasaulį. Juos domino ir stulbino regimasis kosmoso vaizdas. Siekdami suprasti, iš ko sudarytas pasaulis, jie ieškojo pirmojo visų daiktų elemento, visą būtį vienijančio … Daugiau…

Lietuvos filosofai

TAUTINIO SĄJŪDŽIO FILOSOFIJA XIX amžiuje svetimšalių pavergtuose šalyse ( Čekijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Kroatijoje, jau nekalbant apie Lenkiją) prasidėjo nacionalinis Atgimimas (vienos tautos sąmonėjimas stimuliavo kitą). Tada suvokta, jog kiekviena tauta turi teisę į suverenitetą. Laisvės troškimo nenumalšino ir represijos, vykusios pralaimėjus 1863 metų sukilimui. Carizmas persekiojo bet kokį laisvesnį žodį … Daugiau…

Openhaueris pasaulis kaip valia ir vaizdinys

TurinysĮvadas 3 Pasaulis kaip vaidinys 5 Pasaulis kaip valia 7 Išvados 10 Naudota literatūra 11 Įvadas XIX amžius – tai pereinamasis laikotarpis iš naujųjų laikų į modernųjį pasaulį, kai filosofijoje , iki tol vyravusi vokiečių idealizmo sistema ima po truputi žlugti, kadangi ,,vis labiau ryškėjo šviečiamojo racionalizmo ribotumas, jo nesugebėjimas racionaliai paaiškinti daugelio naujų reiškinių … Daugiau…

Semiotika

Semiotika Logikos vieta mokslų sistemoje Logikos objektas ir apibrėžimas. Praktinė užduotis: suformuluoti apibrėžimą. Logikos objektas – mąstymas. Kokiu atžvilgiu? Mąstymo taisyklingumo atžvilgiu. Reikia skirti atradimo ir pagrindimo kontekstą. Kas kita kaip mintis randasi, kas kita – kaip ji pagrindžiama. Daugelis minčių atsiranda, bet mes jas atmetame, remdamiesi tam tikrais normatyviniais … Daugiau…

A mceina apie eksistencializma

TURINYS1. Žodinėlis 3 2. Įvadas 4 3. Egzistencinė nuotaika 5 4. Egzistencija kaip pašaukimas 7 5. Egzistencijos praeinamumas 8 6. Katališkasis egzistencializmas 10 7. Garbinimas kaip egzistencinė funkcija 10 8. Išvados 12 9. Literatūra 13 ĮVADAS Egzistencializmas dar vadinamas egzistencine filosofija. Tai viena iš daugybės filosofinių srovių, kuri pagrindine savo vaga plukdina žmogiškosios egzistencijos klausimą. Egzistencializmo filosofija, kurios pradininkas … Daugiau…

Laisvės problema j p sartre o filosofijoje

ĮVADAS 3 I. LAISVĖS PROBLEMA 6 II. LAISVĖ IR SITUACIJA 8 III. LAISVĖ IR KITAS J.-P. SARTRE’O FILOSOFIJOJE 10 1. KITO ŽVILGSNIS 12 2. MEILĖ, KALBA, MAZOCHIZMAS 13 3. GEISMAS, NEAPYKANTA, SADIZMAS 15 IV. LAISVĖ IR MIRTIS 17 IŠVADOS 20 LITERATŪROS SĄRAŠAS 21 ĮVADAS Tyrimo problema. Mano pasirinktas filosofas, prancūzų … Daugiau…

Filosofai

Filosofijos esmė 1 Senovės graikų filosofijos mokyklos 1 Pitagoro filosofijos mokykla 2 Demokrito atomistinis mokymas apie būtinumą ir atsitiktinumą 2 Platono dialogų problematika 2 Platono mokymas apie idėjas 2 Idealios valstybės terija 3 Aristotelis 3 Stoiko etika 3 Epikūro etika 4 Viduramžių filosofijos teocentrizmas 4 Esmės ir egzistencijos kategorijos 4 … Daugiau…

Kas yra tiesa

Dažnai susimąstome, kas yra tiesa. Ar tai yra apibrežimas, sukaustytas stereotipų, mokslas, rūšiuojantis daiktus į teisingai suvokiamus ir į neteisingai suvokiamus. Galbūt tai yra vidinė žmogaus būsena, o gal tam tikra tikėjimo forma. Šį sąrašą dar būtų galima tęsti, tačiau nė vienas iš šių apibrėžimų nėra visiškai tikras ir nenuginčijamas. … Daugiau…

Aristotelio filosofija1

TURINYS: I) Aristotelio filosofijos vieta filosofijos istorijoje………2 II) Istorinë apþvalga 2 III) Aristoteliosiela 3 1)sielos apibrëþimas, pagr. Sugebëjimai ir dalys…3 2)maitinanèioji siela 5 3)juntanèioji siela 6 4)màstanèioji siela 7 a) pasyvusis protas; b) aktyvusis protas; c) proto funkcijos ; IV) Sugebëjimas judinti kûnà 8 V) Isvados 9 I) Aristotelio filosofijos vieta filosofinëje istorijoje Aristotelio gyvenimas ir filosofinë … Daugiau…

Antikos mitologija

Gimimas Dzeusas Kronas prarydavo savo vaikus po jų gimimo, bijodamas kad jie gali atimti iš jo valdžią, kaip tai jis padarė sukildamas prieš savo tėvą. Dėl to Dzeusą Rėja pagimdė pasislėpusi kalno oloje Kretoje. Kronui praryti ji davė akmenų ryšulį. Pagal vieną iš legendų, akmenų praryti negalėjo net dievas, todėl … Daugiau…

Kanto etika

TURINYSTURINYS 2 ĮVADAS 3 1. PAREIGOS ETIKA 4 2. LAISVĖ IR ETIKA 9 LITERATŪROS SĄRAŠAS 13 ĮVADAS Etika yra viena iš seniausių filosofijos disciplinų. Nuo trišimtųjų metų prieš mūsų erą, kai etika buvo pripažinta, kaip vieną svarbiausių tyrinėjimo sričių, iki pat šių dienų susidomėjimas ja ir pamąstymai apie ją nemažėja. … Daugiau…

Zmogaus reikšmė pasaulyje

Galų gale kažkas turėjo atsirasti iš nieko… „Nebandykite gyventi amžinai, jums nieko neišeis.“ B.ŠOKiekvieną kartą, kai aš pradedu mąstyti iš kur atsirado gyvybė, žmogus ir mūsų pasaulis, pradeda suktis galvą, juk kiek yra daug įvairių teorijų ir jeigu gilintis į kiekvieną, gerai apmąstyti kiekvienos priežastis, tai tos arba anos teorijos … Daugiau…

Uzgavenes

APIE UŽGAVĖNES Iki krikščionybės Užgavėnės ir Velykos sudarė vientisą pavasarinio virsmo švenčių ciklą. Užgavėnės buvo švenčiamos, kaip sako pats pavadinimas, už gavėnios – senasis gavėnios laikotarpis truko nuo Kalėdų iki Užgavėnių. Tai jos gavėjimo, apmirimo metas: „Gavėnia – tai gamtos nėštumo laikotarpis, kuriam pasibaigus, Užgavėnėse švenčiama gamtos atbudimo ir gyvybės … Daugiau…

Klasikinė vokiečių filosofija ir marksizmas

Vokiečių idealizmas pradeda naują raidos etapą, kurį remiantis Kantu, galima traktuoti kaip jo sekėjų diskusiją su jo filosofija. Šiuo atveju idealizmas įgauna visiškai skirtingą prasmė Kantui rūpi išlikti moksliškam. Todėl jis palieka už skliaustų visa, kas problemiška ir netikra. Jo nuomone, objektas ir sąmonė negali būti tapatūs. Hegelis priešingai, teigia … Daugiau…

Meno estetika ir filosofija

ROMANTIZMO MENO FILOSOFIJA. Gimė Vokietijoje. Jienos romantikai – panestetinių idėjų skleidėjai (jiems aukščiausia vertybė/būties forma – meninė kūryba). Žym. atstovas – Frydrichas ŠLĖGELIS. Tai nebuvo individuali filosofija, judėjimas jungė keletą mastytojų.. Romantizmo filosofijos pagrindinė idėja – meninio pasaulio suvokimo perkėlimas į filosofijos sritį, bandymas sujungti meno ir filosofijos sferas. Pasak … Daugiau…

Filosofijos kilmės aptarimas

ĮVADASFilosofija neatsiranda, kaip revoliucija, staigus žmogiškosios minties šuolis. Ji nuoseklios žmogaus civilizacijos vystymosi padarinys, kuris tiesiogiai įtakojo ir mūsų kultūrą. Būtybės gelmė yra tikroji ir pati giliausioji filosofijos kilmės pradmena, o tuo pačiu ir pačios šios kilmės priežastis. Jeigu butybė būtu vienamatė, tuomet neklausiančioji būklė būtu tikroji antropologinė mūsų būsena, … Daugiau…

Mirties supratimas ir vaizdavimas

Nors senovės žmonėms mirtis buvo įprasta, jie bijojo mirusiųjų kaimynystės ir laikėsi nuo jų nuošalyje. Jie gerbė kapus, tačiau vienas iš kapų kulto tikslų buvo sukliudyti mirusiesiems grįžti ir kelti nerimą gyviesiems. Gyvųjų pasaulis turėjo būti atskirtas nuo mirusiųjų pasaulio. Štai kodėl Romos Dvylikos lentelių įstatymas draudė laidoti miesto teritorijoje. … Daugiau…

Aristolelio ir stoikų dorybės samprata

Turinys 1. įvadas 2 2. Aristotelis 3 3. Stoikai 5 4. Lyginamoji analizė 7 5. Išvados 12 ĮVADAS “Dorybės” samprata etikos, bei moralės istorinio vystymosi eigoje visada turėjo ne mažą reikšmę, kuri dar labiau išaugo atsiradus krikščionybei ir jos moralinėms nuostatoms, kurios dorovei suteikė įpatingą reikšmę žmonių gyvenimo … Daugiau…

Jauno žmogaus pasaulis

„Jauno žmogaus problemos“ Jauno žmogaus pasaulis – jauna siela, jaunas protas, jauni sumanymai, troškimai ir svajonės. Visa tai jaunas žmogus. Nors jaunuolio kuriami pasauliai daugeliui atrodo panašūs, iš tikrųjų jie be galo skiriasi. Kuomet galva kupina įvairiausių minčių ir kartais net beprotiškų sumanymų. Anot Selendžiario – tai žmogus plaštakė, papūtus … Daugiau…

Gyvenimo filosofija1

TURINYS ĮVADAS 2 I. GYVENIMO PRASMĖS / TIKSLO SAMPRATA RYTŲ FILOSOFIJOJE…1. Materialūs – antimaterialūs pasauliai. … 2 2. Sielos atradimas 4 II. GYVENIMO TIKSLO SAMPRATA VAKARŲ FILOSOFIJOJE 1. Dievo metafizika 5 2. Dievas ir laisvė 6 3. Sąmonė, siela. Supratimo raida 6 IŠVADOS 7 LITERATŪRA 8 Įvadas Nuo … Daugiau…

Etika

III. RACIONALISTINĖ ETIKA 1. Racionalizmas 1.1. Racionalizmas filosofijos istorijoje. Racionalizmas – filosofijos srovė, reiškėsi visų pirma Prancūzijoje ir Vokietijoje. Žymiausi atstovai: Rene Descartes – matematikas, metodinė abejonė; Baruchas de Spinoza – Etika “more geometrico demonstrata”; Gottfriedas Wilhelmas Leibnizas, Christian Wolff – sukūrė vokiečių filosofijos kalbą. Toliau, po Kanto, racionalizmo tradiciją … Daugiau…

Zalingi įpročiai

itin destruktyvius alkoholio vartojimo aspektus. British Medical Journal rašoma, kad alkoholis kaltas dėl 80% mirčių gaisruose, 65% rimtųz galvos sužalojimų, 50% žmogžudysčių, 40% kelių eismo nelaimių, 30% nelaimingų atsitikimų, 35% skyrybų, trečdalio smurto vaikų atžvilgiu atvejų. Ši statistika rodo, kad bet koks preparatas, slopinantis vidinės kontrolės mechanizmą, gali atpalaiduoti daugybę … Daugiau…

Platono filosofijos bruožai

PLATONO FILOSOFIJOS BRUOŽAI Platonas ieškojo visuotinių stabilių pagrindų kurie padėtų paaiškinti pasaulį, žmogų, pažinimą, gyvenimą, bet jo tarsi nedomino tai, ką matė. Mąstymo ir fantazijos galiomis jis kūrė abstrakčius idealus, o juos įgyvendinti patikėjo valstybei. Todėl visa Platono filosofija glaudžiai susijusi su valstybės teorija, sudėtingus teorinius ieškojimus jis buvo pajungęs … Daugiau…

Zmogaus problema technikos amZiuje

Žmogaus problema technikos amžiuje Technikos pažanga ir pesimistinė gyvenimo filosofija. Savitą veidą turi ne tik žmonės, kaip individualios asmenybės, bet ir ištisi laikotarpiai. Tam ar kitam žmogui, tam ar kitam amžiui savitą veidą teikia ištisas įvairių savybių, ypatybių ir žymų kompleksas. Nepaisant jų skirtingumo ar net priešiškumo, jos kyla iš … Daugiau…

Transcendentalinės idėjos i kant o filosofijoje

Transcendentalinės idėjos I.Kant’o filosofijoje 1.Įvadas“Grynojo proto kritikoje” svarstydamas pažinimo galimybės klausimą, I.Kant’as kalba apie transcendentalines idėjas, kurios, anot I.Kant’o, yra visos metafizikos tyrimų objektas. Tos idėjos yra trys – Dievas, laisvė ir nemirtingumas. Be to, antroji sąvoka, susijusi su pirmąja, turi vesti prie trečiosios, kaip savo būtinos išvados. Visos jos … Daugiau…

Filosofija estetika

1 1. Estetikos mokslo objektas ir uždaviniai Estetika yra filosofijos šaka nagrinėjanti estetinių reiškinių savitumą ir aiškina jų esmę ir reikšmę. Est mokslo objektas – viskas, kam priskiriama estetinė vertė (grožis, harmonija, meno prigimtis). Est sričiai priklauso meno kūriniai, gamtos reiškiniai (peizažas, saulėlydis, gėlių spalvingumas…) Est objekto vertę mes vadiname … Daugiau…

Filosofijos kilmės šaltiniai

ĮVADASKas tai yra kilmė? Iš kur ji atsiranda? Ji gimsta savaime kažkokio proceso eigoje ar yra sukuriama specialiai atsiradus kažkam? Kilmė nusako trunkančią paskatą, kuri paskatinantajame buvoja kaip šiojo pagrindas. Kilmė yra nuolatos dabartinė ir tuo pačiu nepraeinanti. Kilmės galas reikštų ir kildinio galą: užvertus šaltinį upelis liautusi tekėjęs. Už … Daugiau…

Egzistencializmas

TURINYSĮVADAS 3 1. Kas yra egzistencializmas? 4 2. Kraštinės situacijos. Mąstymas kyla iš kančios 5 3. Baimės kylimas iš nebūties grėsmės 6 4. Kokia gali būti kasdienybė? 7 5. Egzistencinis mąstymas 7 6. Egzistencijos kelias į transcendenciją 8 7. Rūpestis ir skundas kasdieniu savo gyvenimu 9 8. Kokia yra paguodos … Daugiau…