Žinios ir informacija visomis temomis
Žinios ir mokslinė informacija iš Filosofija, viso 563 straipsniai. Skaitykite, mokykitės ir raskite reikalingos ir įdomios informacijos savo tobulėjimui apie Filosofija.
Aristotelio būties teorija Aristotelis buvo Platono mokinys, ir puikiai suvokė jo teorijos prieštaravimus ir trukūmus, du didžiausi iš jų buvo : 1) savo teorijoje Platonas taip ir nepaaiškino ar kiekvieną empyrinį daiktą atitinka atskira idėja ar vis delto 1 idėja yra visų tam tikros rūšies daiktų archetipas. 2) antroji Platono … Daugiau…
VILNIAUS TEISĖS IR VERSLO KOLEGIJOS TEISĖS FAKULTETO BENDROJO AUKŠTOJO LAVINIMO DALYKŲ KATEDRAFILOSOFIJOS PROGRAMA 2004-09-15 VilniusKurso paskirtis – teikti studentams žinių apie svarbiausias filosofijos problemas ir sąvokas, ugdyti kritišką ir kūrybišką mąstymą, gebėjimą sieti dalykines studijas su pasaulėžiūros formavimu, vidinės kultūros tobulinimu, šių žinių pritaikymu praktiniame gyvenime. Kurso apimtis: paskaitos – … Daugiau…
Volteras 1694-1778 Volteras – iškiliausias prancūziškosios Švietimo epochos atstovas. Šis notaro sūnus įgijo puikų išsilavinimą Luji le Grano jėzuitų koledže. Už karaliaus dvarą bei režimą kritikavusius raštus Volteras 1716m. buvo įkalintas Bastilijoje, o vėliau ištremtas į Prancūziją. Po sėkmingos jo tragedijos „Edipas“ premjeros (1719m.) tapo mėgstamu rūmų poetu; iš pradžių … Daugiau…
Įvadas Psichologinis klimatas – vyraujantis grupėje emocinis nusiteikimas, psichinė būsena, atspindinti grupės veiklą. Tai požiūris į įvykius, reiškinius, atspindys žmonių tarpusavio santykių, jų vertybių orientacijų, interesų, moralinių normų… Psichosocialinis grupės klimatas susidaro ir įsivyrauja bendraujant, veikiant. Bendraujant išryškėja vidinės žmonių tarpusavio poveikio situacijos: konkuravimas, kolektyvinė atsakomybė, grupės spaudimas ar bendradarbiavimas, … Daugiau…
Kosmologija iki Sokrato. Pasaulio pažinimo sampratos vystymasis Jonijos mokykla Ši mokykla stebėjo gamtą, todėl jos atstovai buvo vadinami phusikoi („phusis“ – „gamta“, iš čia kilo mūsų fizika). Maždaug 6 a.pr.m.e. Egėjaus jūros Mileto saloje Talis paklausė: „Iš ko sudarytas pasaulis?“ Jis apsižvalgė ir išvydo nuolat kintančius daiktus. Potvynio bangos ateina … Daugiau…
3. Šiuolaikinės filosofijos samprata (Jaspersas) Filosofija apmąsto būties visumą liečiančią žmogų kaip žmogų. Filosofinis mąstymas t.b. pirmapradis. Kiekvienas privalo mąstyti pats. Žmog įgimto polinkio filosofuoti pvz vaikų pateikiami klausimai. Unikaliai filosofuoja ir psichiniai ligoniai. Folosof žmogui yra būtina todėl egzistuoja viešojoje nuomonėje, iš kartos į kartą perduodama posakiuose, mituose. Atmetantys … Daugiau…
Filosofija ir specialieji mokslai Skyrius parengtas pagal šią literatūrą: 1. Anzenbacher Arno. Filosofijos įvadas. – V.: Katalikų pasaulis, 1992. – 343 p. 2. Girnius Juozas. Filosofijos pagrindai // Raštai, t.1. – V.: Mintis, 1991. – 616 p. 3. Nekrašas Evaldas. Filosofijos įvadas. – V.: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993. – … Daugiau…
TURINYS : I. Įvadas 3psl. II. Dėstomoji dalis : 1. Tikroji ir netikroji būtis 4psl. 2. Platono trikampis 5psl. 3. Platono valstybė 7psl. III. Išvados 8psl. IV. Literatūros sąrašas 9psl. I. ĮVADAS Kūrybinga senovės graikų mintis jau iki Platono buvo sukūrusi teorijas, kurios iki šiol stebina problemų kėlimo drąsa. Graikai … Daugiau…
Turinys: 1. Moralės ir etikos santykis 2 2. Moralės filosofijos raida 2 3. Moralės filosofija filosofijų struktūroje 3 4. Moralės filosofijos objektas, struktūra ir tipologija 3 5. Dorybingumas 4 6. Normatyvinė etika 4 7. Deontologija. I. Kanto moralės koncepcija 5 8. Moralės filosofijos humaniškumas 6 9. Moralės filosofija kaip principas 8 10. Teologinės etikos koncepcijos 9 11. Utilitarizmo etikos … Daugiau…
5 tema – Paslėptas ugdymas Nematomo/paslėpto ugdymo pasireiškimas ir funkcionavimas Lietuvoje Vaikų mokymas nuo mažo žmogučio, kuris geba išreikšti žemiausio lygio motyvaciją (poreikį valgyti, miegoti – tai, kas būtina mūsų egzistavimui) ir tik pradeda reikšti aukštesnio lygio motyvaciją (savo, kaip individo, asmeninių interesų formavimasis), iki brandaus, suaugusio žmogaus, kuris pasirengęs … Daugiau…
TURINYS I.Įvadas 3 II.Filosofija ir teologija 3 II.1.Filosofijos ir teologijos atskyrimas 3 II.2.Dievo egzistavimo įrodymas 5 II.3.Dievo pažinimas 7 II.4.Dievo ir idėjos pažinimas. Dievo visagalybė 9 III.Išvados 10 Naudota literatūra 11 I.Įvadas Viljamas Okamas, pranciškonų vienuolis, kurio filosofija atsidūrė tarp dviejų skirtingų kultūrų: viduramžiškosios bei naujosios. Yra laikoma, kad jis buvo paskutinis scholastikos atstovas ir pirmasis modernus mąstytojas. … Daugiau…
Ar egzistuoja feministiniai metodai socialiniuose moksluose? ESĖ FEMINIZMO STUDIJOMS Ar egzistuoja feministiniai metodai socialiniuose moksluose? Ši esė ieškos atsakymo į klausimą, iškeltą pavadinime, tačiau, kad nebūtų visiškai panaši į kitas šios temos eses, bandysiu pažvelgti į feminizmą truputį plačiau. Teko perskaityti, kad moters/lyties/feministinės studijos skiria dėmesį toms sferoms, kurios nesulaukia … Daugiau…
SVARBIAUSIAS UGDYMO TIKSLASPagal P. Dielininkaitį, – ugdymas yra socialinis dalykas. Pirmiausia jis pasireiškia nesąmoningai, spontaniškai ir determinuotai. E. Durkheimas, pirmiausia nustatęs du ugdymo elementus – suaugusiuosius ir jaunąją kartą, paskui – pirmųjų poveikį antriesiems ir ištyręs jo pobūdį, pateikia tokį apibrėžimą: „ Ugdymas yra suaugusiųjų kartos poveikis tiems, kurie dar … Daugiau…
Filosofija ir menas (visuma ir grožis)Menas yra laisvas ir komunikatyvus. Skiriama poezija, muzika, vaizduojamasis (architektūra, skulptūra, tapyba) ir vaidybinis (teatras, filmas, šokis) menai. Meno kūrinys – turinio ir medžiagos (išraiškos) vienovė. Mene dvasingumas pasireiškia per juslumą. T.Akvinietis: “Gražu yra tas, kas pamačius patinka”, I.Kantas: “…aš suvokiu objektą ir sprendžiu apie … Daugiau…
Kiekviena žmonijos dvasinės kultūros sritis, kuri yra įleidusi šaknis istorijoje ir kuri savo raidoje remiasi įgyjamų vertybių perėmimu, yra iškėlusi didžių asmenybių, su kuriomis paprastai asocijuojasi visa ši kultūrinės kūrybos šaka. Tačiau ir didžiosios asmenybės, nors jas dažniausiai sunku palyginti, nebūna vienodai reikšmingos, todėl net didžiųjų žmonių areopage neprilygstamas autoritetas … Daugiau…
TURINYS ĮVADAS 2 Filosofija ir mokslas apskritai 3 Filosofija ir socialiniai mokslai 8 IŠVADOS 11 Literatūros sąrašas 12 ĮVADAS Kiekvienas mokslas turi savo objektą, vargu ar galima atsakyti į klausimą, kada žmogus pradėjo filosofuoti, tai yra kada pradėjo savo samprotavimams ieškoti loginių argumentų.Žmogus filosofavo, reiškė savo nuomonę įvairiais gyvenimo klausimais. … Daugiau…
VIDURAMŽIŲ EPOCHA (V – XV a.) II-V a. viduramžių ištakos – gnosticizmas: 1) gnosticizmo formavimasis (I – II a.) 2) svarbiausių gnostinių sistemų kūrimasis (II a.vid.) 3) vėlyvasis gnosticizmas (II a. pab. – III a.) II – VIII a. patristika: 1) apologetinis (II a. vid. – III a.) … Daugiau…
SENEKOS BIOGRAFIJA Liucijus Anėjus Seneka gimė Ispanijos Kordubos mieste apie 4m. pr. Kr. Jis buvo vidurinysis turtingo ir žinomo Romoje raitelių luomo retorikos žinovo Lucijaus Anėjaus Senekos sūnus. Ankstyvoje vaikystėje busimas filosofas buvo atvežtas į Romą, nes tėvas ir anksčiau čia buvo įsikūręs. Seneka gavo puikų retorinį išsilavinimą ir mokėsi … Daugiau…
I. Žmogaus susiorentavimas gyvenime. Filosofijos studijų prasmė.Žmonės praeina tam tikrus gyvenimo periodus t.y. kūdikystė, vaikystė, paauglystė, jaunystė, branda, senatvė. Kiekvienas iš šių gyvenimo periodų atspindi ir tam tikrą patirties lygį. Patirties kaupimas mus lydi visą gyvenimą. Patirtį galime įsisavinti arba įsisamoninti. Tuo žmonės ir skiriasi: • Bando nuspėti pasekmes. • … Daugiau…
ĮVADAS Vydūnas — ypatinga figūra mūsų kultūroje, kaip ypatingas jo gyvenimiškas bei kūrybinis likimas, kaip ypatinga jo buvimo mūsų kultūrinėje sąmonėje situacija. Nuveikęs didžiulius darbus, labai nusipelnęs tautos kultūrai, jis ilgą laiką buvo paliktas beveik visiškoje užmarštyje. Ir dabar apie jį težino nedidelė mūsų inteligentijos dalis. Galima paprasčiausiai sakyti, kad … Daugiau…
Aristotelio filosofijos pagrindai Aristotelis gimė 384 metais Stageiroje, trakiškajame Chalkidikės pusisalyje.Jo protėviai buvo gydytojai.Šeimos tradicijos ir auklėjimas skatina jį stebėti gamtą netgi anksčiau, kol jis susidomi sokratikų etika ir dialektika bei Platono metafizika. Daugiausisi dmėsio jis skyrė biologijos mokslo sričiai pagal ją modeliavo savo filosofijos sąvoką. Biologija jo sistemoje vaidino … Daugiau…
ĮVADASJei meilė yra menas, tai jai reikia daug žinių ir pastangų. Gal meilė yra tik malonus jausmas, kurį dovanoja mums atsitiktinumas. Žmonės anaiptol negalvoja, kad meilė nėra svarbi. Jie nori jos, bet negalvoja, jog mylėti galima mokintis. Daugelis meilės uždavinį pirmiausia suvokia kaip tapti mylimu, o ne mylinčiu, mokančiu mylėti. … Daugiau…
PLATONAS FAIDONAS, arba apie sielą IŠPLĖSTINIS PLANAS I. ĮVADAS. „Nemirtingumo patosas“ I.1. Įvykio liudytojas Faidonas savo pažįstamam pasakoja „Sokrato mirties dieną kalėjime vykusį pokalbį.“ I.1.2.Bendravimas su Sokratu pašnekovus visad sukrėsdavo ir svaigindavo. Jis pasakoja pašnekovams savo dvasinius išgyvenimus, filosofuoja apie kūno ir sielos atsiskyrimą. I.1.3.Sokrato siela išsilaisvina „Sokratas atsisako rūpintis … Daugiau…
1. Ginčas dėl meno vertinimo kriterijų. Daugelyje darbų nagrinėjančių G. Hėgelio estetika, jos savitumu laikomas istoriškumo principas, kurio esmę sudaro meno reiškinių aiškinimas atsižvelgiant į konkrečią istorinę epochą. Neketinu ginčyti, kad istoriškumas yra G. Hėgelio meno interpretavimo pagrindas. Atrodo, svarbiau pabrėžti, kad istoriškumo principas nepaaiškina nei meno kaip kultūros reiškinio, … Daugiau…
7 tema: Istorijos sampratos Paradoksaliai istorija yra ir prasmės kriterijus, ir absoliutinančių tezių reliatyvumas, o gal ir visiškas atmetimas. Įtampa tarp istorijos prasmės ir beprasmškumo, vienu iš istorijos filosofijos metodų laikomas toks: tyrinėti ypatingą žmogaus santykį su istorija praeityje, kad būtų geriau suprastas savas laikotarpis. Sen. Graikams istorijos tema buvo … Daugiau…
1. Egzistencializmo etikos sąvokos ir požiūriai 2. Trijų egzistencijos stadijų apibūdinimas pagal S. Kierkegaard’ ą 2.1 Estetinė stadija; 2.2 Etinė stadija; 2.3 Religinė stadija. Išvados ĮVADASNorint atrasti žodį, kuriuo būtų galima išreikšti kurio nors laiko siekimus, dera egzistencijos žodis. Vis dažniau siekiama, ko neturima: ar visiškai neturėto, ar tik jau … Daugiau…
ĮVADASTiesos problema yra labai įdomus ir diskutuotinas klausimas daugeliui filosofų. Iš vienos pusės, galima manyti, kad tiesa turėtų būti kažkas kas nepriklauso žmogui, nejudinama, stabilu. Kita vertus neginčijama, kad pasaulį pažįsta žmogus. Vadinasi tiesa negali būti daiktas, nes jis priklauso idėjų sferai. Tiesa gimsta egzistuoja ne kur kitur, o žmogaus … Daugiau…
Negalime atsieti viduramžių dvasinio gyvenimo nuo antikinio sąvokų ir formų pasaulio. Viduramžių kultūra – perimta kultūra, jau vien dėl to negalėjo būti didelių ir griežtų skirtumų. Tam tikrą antikinės kultūros regresą viduramžiais sąlygojo krikščionybės įtaka, tautų kraustymasis ir kt. Krikščionybė atnešė Dievo sukūrusio visa iš nieko, kai tuo tarpu antikiniai … Daugiau…
FILOSOFINĖ ESTETIKA1) Estetikos mokslo objektas, struktūra ir uždaviniai; 2) Estetikos santykiai su giminiškais mokslais; 3) Indoestetinės tradicijos savitumas 4) Klasikinio periodo estetika (natiašastra,gitalanadra, čatialachara); 5) Indų scholastinės estetikos principai; 6) Alamkarikų estetika; 7) Kašmiros simbolinės estetinės mokyklos estetika; 8) Kinų estetinės tradicijos savitumas; 9) Permainų knygos ir heroglifinio raštopoveikis kinų … Daugiau…
ŽMOGAUS BŪTIES PROBLEMA EGZISTENCIALIZME Referatas Vilnius 2001Norint panagrinėti žmogaus būties problemą egzistencializme, manau yra verta iš pradžių apie šią filosofinę kryptį.Taigi egzistencializmas yra ypatingas savimonės filosofijos variantas. Pasak Arno Anzenbacher jo pamatines mintis galime paaiškinti, remdamiesi Kierkegardo suformuluotu skyrimu. Tai objektyvios ir subjektyvios refleksijų skyrimas: Objektyvus mąstymas yra abejingas mąstančiam … Daugiau…