Asmens laisvė ir jos ribos

TURINYSĮvadas 3 Laisvė ir valdžia 4 Elgesio normų paskirtis 5 Simpatijos ir antipatijos 5 Valdžia ir visuomenės laisvė 6 Žmogaus teisės ir laisvės 7 Išvados 9 ĮVADAS Asmens laisvė ir jo ribos. Kur baigiasi ši laisvė, o kur prasideda? Šis klausimas apibendrintu pavidalu retai keliamas ir vargu ar kada svarstomas, … Daugiau…

Filosofijos kilmė prigimtis reikšmė

Klaipėdos Universitetas Filosofija – (iš gr. kalbos filo – meilė, sofija – išmintis) išminties meilė, sunku pasakyti kas pirmasis šį žodį pavartojo. Taigi filosofija vadiname visiškai naują mąstymo būdą, kuris atsirado Graikijoje apie 600 metus prieš Kristų. Ligi tol į visus žmonėms rūpimus klausimus atsakydavo įvairios religijos. Tokie religiniai aiškinimai … Daugiau…

Anaksagoro filosofija

Anaksagoras, gimęs apie 500 metus ir miręs tikriausiai 428 m.pr.Kr., buvo pirmasis Atėnuose apsigyvenęs filosofas. Su Anaksagoru Atėnuose prasideda filosofija. Jis reprezentuoja tikrą mokslininko ir tyrėjo tipą. Pagal kilmę jis nebuvo atėnietis, gimė Klazomenuose Jonijoje. Jau būdamas subrendęs vyras persikėlė į Atėnus, kuriuose kaip tik tada prasidėjo aukso amžius ir … Daugiau…

Michel foucault

VILNIAUS UNIVERSITETAS Filosofijos fakultetas Referatas MICHEL FOUCAULT TURINYS 1. M.Foucault biografija 3 2. M.Foucault metodologija 4 2.1 Ankstyvasis kūrybos periodas.“Diskurso tvarka“ 4 2.2 Vėlyvasis kūrybos periodas. “Disciplinuoti ir bausti“ 6 3. Santrauka 19 4. Literatūros sąrašas 20 1.BIOGRAFIJA Michel Foucault (Mišelis Fuko)- prancūzų filosofas, kultūros istorijos ir visuomenės kritikas, gimė 1926 metų spalio 15 dieną, Pontiers … Daugiau…

Aristotelio filosofija

TURINYSĮVADAS 3 ARISTOTELIS IŠ AMŽIŲ PERSPEKTYVOS 4 Kokia yra svarbiausioji Aristotelio filosofijos reikšmės ilgaamžiškumo priežastis 4 Mokslo filosofija 6 Kai kurie Aristotelio filosofavimo bruožai 7 Daiktai, medžiagos ir ypatybės 8 Aristotelio pasiekimai formaliojoje logikoje 9 Moralinė dorybė ir praktinė išmintis 10 IŠVADOS 11 NAUDOTA LITERATŪRA 12 ĮVADAS Kiekviena žmonijos dvasinės kultūros sritis, kuri yra įleidusi šaknis istorijoje ir kuri … Daugiau…

Egzistencializmas1

Turinys Įvadas 1 1. Būties klausimas pirmuosiuose lietuvių ontologijos veikaluose 2 2. A.Maceinos žmogiškosios būties apmąstymai 2 3. J.Girniaus “egzistencinis rūpestis“ 3 Išvados 7 Literatūra 8 Įvadas Klausimas, kas yra būtis, visais laikais domino filosofus. Jie svarsto apie žmogaus būties pagrindus, kokia yra ta būtis. Atitinkamai pagal laikmetį šie svarstymai … Daugiau…

Valstybė ir žmogus

TurinysĮvadas 3 1.Valstybės tikslas – žmonių saugumas 4 2.Valstybės uždaviniai ir atsiradimo priežastys 4 3. Filosofų samprata apie valstybės ir žmogaus ryšį 5 3.1. Platonas “Valstybė” 6 3.2. Niiccolo Machievellio ir Thomo Hobbeso požiūris į valstybę ir žmogų 7 4. Minimali maksimali valstybė ir žmogus 8 5. Valstybės garbinimas 9 6. Valstybė – naktinis sargas 10 6.1. Valstybė … Daugiau…

Istorijos filosofija ir kavolio filosoja

ISTORIJOS FILOSOFIJA IR KAVOLIO FILOSOJA Vytautas Kavolis 1930 09 08 – 1996 06 24 V.Kavolis – vienas didžiausių nepriklasomų lietuvių, nuosekliai kėlęs asmens priklausomybės ir bandęs atsakyti į jį dabarties kalba.Jo požiūris į istoriją ir istoriją atitinka trdicinę šio žodžio prasmę. Jei politika turi daugiausia santykių su valdžia, galios geismu, … Daugiau…

Gyvenimas mirtis ir ilgaamziskumas

ALYTAUS KOLEGIJA VADYBOS FAKULTETAS MARKETINGO IR VADYBOS KATEDRA GYVYBĖ, MIRTIS IR ILGAAMŽIŠKUMAS REFERATAS Atliko J. B. PV studentėTikrino L. N. Čižinauskienė Dėstytoja ALYTUS, 2004 TurinysTurinys 2 Darbo tikslai 3 Įvadas 4 Pratarmė 5 Gyvenimo problemos mokslo istorijoje 5 Ar žmogaus gyvenimas turi kokią nors prasmę? 7 Žmogaus ilgaamžiškumas 8 Mirties … Daugiau…

Platono valstybės idėjos ir olos alegorija

ĮŽANGA Graikų filosofas Platonas buvo vienas svarbiausių ir iškiliausių Antikos mąstytojų.Jis suformulavo svarbiausias Vakarų filosofijos, psichologijos, logikos ir politikos problemas bei idėjas. Platonas (427 – 347 m. pr. Kr.) – dviejų garsiausių Atėnų giminių palikuonis. Paveldėtas aristokratiškumas lydėjo Platoną visą gyvenimą: jis su panieka žiūrėjo į prekybą, besaikį turtų vaikymąsi, … Daugiau…

Volteras

Volteras 1694-1778 Volteras – iškiliausias prancūziškosios Švietimo epochos atstovas. Šis notaro sūnus įgijo puikų išsilavinimą Luji le Grano jėzuitų koledže. Už karaliaus dvarą bei režimą kritikavusius raštus Volteras 1716m. buvo įkalintas Bastilijoje, o vėliau ištremtas į Prancūziją. Po sėkmingos jo tragedijos „Edipas“ premjeros (1719m.) tapo mėgstamu rūmų poetu; iš pradžių … Daugiau…

Vaidmenys grupėse

Įvadas Psichologinis klimatas – vyraujantis grupėje emocinis nusiteikimas, psichinė būsena, atspindinti grupės veiklą. Tai požiūris į įvykius, reiškinius, atspindys žmonių tarpusavio santykių, jų vertybių orientacijų, interesų, moralinių normų… Psichosocialinis grupės klimatas susidaro ir įsivyrauja bendraujant, veikiant. Bendraujant išryškėja vidinės žmonių tarpusavio poveikio situacijos: konkuravimas, kolektyvinė atsakomybė, grupės spaudimas ar bendradarbiavimas, … Daugiau…

Filosofija ir specialieji mokslai

Filosofija ir specialieji mokslai Skyrius parengtas pagal šią literatūrą: 1. Anzenbacher Arno. Filosofijos įvadas. – V.: Katalikų pasaulis, 1992. – 343 p. 2. Girnius Juozas. Filosofijos pagrindai // Raštai, t.1. – V.: Mintis, 1991. – 616 p. 3. Nekrašas Evaldas. Filosofijos įvadas. – V.: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993. – … Daugiau…

Renesanso gamtos filosofija

ĮVADAS Renesanso filosofija XV – XVI amžiuose pakeitė viduramžių filosofiją, kėlė naujas problemas ir formulavo naują pasaulėžiūrą. Gamtos filosofija – viena svarbiausių temų renesanso filosofijoje, pagrįsta naujais gamtos mokslų atradimais. Atsisakyta viduramžiams būdingo negatyvaus požiūrio į gamtą, ją imta laikyti mokslinio tyrimo objektu , praktinės veiklos sritimi. Gamtamokslinė filosofija ypatingai … Daugiau…

Filosofijos programa

VILNIAUS TEISĖS IR VERSLO KOLEGIJOS TEISĖS FAKULTETO BENDROJO AUKŠTOJO LAVINIMO DALYKŲ KATEDRAFILOSOFIJOS PROGRAMA 2004-09-15 VilniusKurso paskirtis – teikti studentams žinių apie svarbiausias filosofijos problemas ir sąvokas, ugdyti kritišką ir kūrybišką mąstymą, gebėjimą sieti dalykines studijas su pasaulėžiūros formavimu, vidinės kultūros tobulinimu, šių žinių pritaikymu praktiniame gyvenime. Kurso apimtis: paskaitos – … Daugiau…

Platonas1

TURINYS : I. Įvadas 3psl. II. Dėstomoji dalis : 1. Tikroji ir netikroji būtis 4psl. 2. Platono trikampis 5psl. 3. Platono valstybė 7psl. III. Išvados 8psl. IV. Literatūros sąrašas 9psl. I. ĮVADAS Kūrybinga senovės graikų mintis jau iki Platono buvo sukūrusi teorijas, kurios iki šiol stebina problemų kėlimo drąsa. Graikai … Daugiau…

Vadas į moralės filosofiją

Turinys: 1. Moralės ir etikos santykis 2 2. Moralės filosofijos raida 2 3. Moralės filosofija filosofijų struktūroje 3 4. Moralės filosofijos objektas, struktūra ir tipologija 3 5. Dorybingumas 4 6. Normatyvinė etika 4 7. Deontologija. I. Kanto moralės koncepcija 5 8. Moralės filosofijos humaniškumas 6 9. Moralės filosofija kaip principas 8 10. Teologinės etikos koncepcijos 9 11. Utilitarizmo etikos … Daugiau…

Pasleptas ugdymas

5 tema – Paslėptas ugdymas Nematomo/paslėpto ugdymo pasireiškimas ir funkcionavimas Lietuvoje Vaikų mokymas nuo mažo žmogučio, kuris geba išreikšti žemiausio lygio motyvaciją (poreikį valgyti, miegoti – tai, kas būtina mūsų egzistavimui) ir tik pradeda reikšti aukštesnio lygio motyvaciją (savo, kaip individo, asmeninių interesų formavimasis), iki brandaus, suaugusio žmogaus, kuris pasirengęs … Daugiau…

Okamo filosofija ir teologija

TURINYS I.Įvadas 3 II.Filosofija ir teologija 3 II.1.Filosofijos ir teologijos atskyrimas 3 II.2.Dievo egzistavimo įrodymas 5 II.3.Dievo pažinimas 7 II.4.Dievo ir idėjos pažinimas. Dievo visagalybė 9 III.Išvados 10 Naudota literatūra 11 I.Įvadas Viljamas Okamas, pranciškonų vienuolis, kurio filosofija atsidūrė tarp dviejų skirtingų kultūrų: viduramžiškosios bei naujosios. Yra laikoma, kad jis buvo paskutinis scholastikos atstovas ir pirmasis modernus mąstytojas. … Daugiau…

Ar egzistuoja feministiniai metodai socialiniuose moksluose

Ar egzistuoja feministiniai metodai socialiniuose moksluose? ESĖ FEMINIZMO STUDIJOMS Ar egzistuoja feministiniai metodai socialiniuose moksluose? Ši esė ieškos atsakymo į klausimą, iškeltą pavadinime, tačiau, kad nebūtų visiškai panaši į kitas šios temos eses, bandysiu pažvelgti į feminizmą truputį plačiau. Teko perskaityti, kad moters/lyties/feministinės studijos skiria dėmesį toms sferoms, kurios nesulaukia … Daugiau…

Vydūnas- tautos dvasinės stiprybės ugdytojas

ĮVADAS Vydūnas — ypatinga figūra mūsų kultūroje, kaip ypatingas jo gyvenimiškas bei kūrybinis likimas, kaip ypatinga jo buvimo mūsų kultūrinėje sąmonėje situacija. Nuveikęs didžiulius darbus, labai nusipelnęs tautos kultūrai, jis ilgą laiką buvo paliktas beveik visiškoje užmarštyje. Ir dabar apie jį težino nedidelė mūsų inteligentijos dalis. Galima paprasčiausiai sakyti, kad … Daugiau…

Aristotelis2

Kiekviena žmonijos dvasinės kultūros sritis, kuri yra įleidusi šaknis istorijoje ir kuri savo raidoje remiasi įgyjamų vertybių perėmimu, yra iškėlusi didžių asmenybių, su kuriomis paprastai asocijuojasi visa ši kultūrinės kūrybos šaka. Tačiau ir didžiosios asmenybės, nors jas dažniausiai sunku palyginti, nebūna vienodai reikšmingos, todėl net didžiųjų žmonių areopage neprilygstamas autoritetas … Daugiau…

Filosofija ir mokslas

TURINYS ĮVADAS 2 Filosofija ir mokslas apskritai 3 Filosofija ir socialiniai mokslai 8 IŠVADOS 11 Literatūros sąrašas 12 ĮVADAS Kiekvienas mokslas turi savo objektą, vargu ar galima atsakyti į klausimą, kada žmogus pradėjo filosofuoti, tai yra kada pradėjo savo samprotavimams ieškoti loginių argumentų.Žmogus filosofavo, reiškė savo nuomonę įvairiais gyvenimo klausimais. … Daugiau…

Seneka gamtos klausimai

SENEKOS BIOGRAFIJA Liucijus Anėjus Seneka gimė Ispanijos Kordubos mieste apie 4m. pr. Kr. Jis buvo vidurinysis turtingo ir žinomo Romoje raitelių luomo retorikos žinovo Lucijaus Anėjaus Senekos sūnus. Ankstyvoje vaikystėje busimas filosofas buvo atvežtas į Romą, nes tėvas ir anksčiau čia buvo įsikūręs. Seneka gavo puikų retorinį išsilavinimą ir mokėsi … Daugiau…

Meilės psichologija

ĮVADASJei meilė yra menas, tai jai reikia daug žinių ir pastangų. Gal meilė yra tik malonus jausmas, kurį dovanoja mums atsitiktinumas. Žmonės anaiptol negalvoja, kad meilė nėra svarbi. Jie nori jos, bet negalvoja, jog mylėti galima mokintis. Daugelis meilės uždavinį pirmiausia suvokia kaip tapti mylimu, o ne mylinčiu, mokančiu mylėti. … Daugiau…

Menas ir istorijos pažanga g hėgelio filosofijoje

1. Ginčas dėl meno vertinimo kriterijų. Daugelyje darbų nagrinėjančių G. Hėgelio estetika, jos savitumu laikomas istoriškumo principas, kurio esmę sudaro meno reiškinių aiškinimas atsižvelgiant į konkrečią istorinę epochą. Neketinu ginčyti, kad istoriškumas yra G. Hėgelio meno interpretavimo pagrindas. Atrodo, svarbiau pabrėžti, kad istoriškumo principas nepaaiškina nei meno kaip kultūros reiškinio, … Daugiau…

Egzistencializmo etikos sąvokos ir požiūriai trijų egzistencijos sradijų apibūdinimas pagal s kierkegaardą

1. Egzistencializmo etikos sąvokos ir požiūriai 2. Trijų egzistencijos stadijų apibūdinimas pagal S. Kierkegaard’ ą 2.1 Estetinė stadija; 2.2 Etinė stadija; 2.3 Religinė stadija. Išvados ĮVADASNorint atrasti žodį, kuriuo būtų galima išreikšti kurio nors laiko siekimus, dera egzistencijos žodis. Vis dažniau siekiama, ko neturima: ar visiškai neturėto, ar tik jau … Daugiau…

Tiesos problema2

ĮVADASTiesos problema yra labai įdomus ir diskutuotinas klausimas daugeliui filosofų. Iš vienos pusės, galima manyti, kad tiesa turėtų būti kažkas kas nepriklauso žmogui, nejudinama, stabilu. Kita vertus neginčijama, kad pasaulį pažįsta žmogus. Vadinasi tiesa negali būti daiktas, nes jis priklauso idėjų sferai. Tiesa gimsta egzistuoja ne kur kitur, o žmogaus … Daugiau…

Zmogaus būties problema egzistencializme

ŽMOGAUS BŪTIES PROBLEMA EGZISTENCIALIZME Referatas Vilnius 2001Norint panagrinėti žmogaus būties problemą egzistencializme, manau yra verta iš pradžių apie šią filosofinę kryptį.Taigi egzistencializmas yra ypatingas savimonės filosofijos variantas. Pasak Arno Anzenbacher jo pamatines mintis galime paaiškinti, remdamiesi Kierkegardo suformuluotu skyrimu. Tai objektyvios ir subjektyvios refleksijų skyrimas: Objektyvus mąstymas yra abejingas mąstančiam … Daugiau…