Žinios ir informacija visomis temomis
Žinios ir mokslinė informacija iš Filosofija, viso 563 straipsniai. Skaitykite, mokykitės ir raskite reikalingos ir įdomios informacijos savo tobulėjimui apie Filosofija.
Kas man yra filosofija? . Prieš pradedant rašyti šį darbą įsivaizdavau, kad filosofija yra labai sudėtingas mokslas. Žinojau tik filosofijos pradininkus : Aristotelį, Platoną, Georgą Hėgelį…na ir tai, kad filosofijos lopšys – Graikija. Filosofija man buvo mokslas – protingų žmonių mokslas, įsivaizdavau, kad filosofuoti yra labai sudėtinga ir tai reikalauja … Daugiau…
ĮžangaEMPIRIZMAS – (gr. empeiria – patyrimas) mokymas pažinimo teorijoje, laikantis jutiminį patyrimą vieninteliu žinių šaltiniu, teigiantis, kad visas žinojimas pagrindžiamas patyrime ir patyrimo būdu. Idealistinis E. (Berklis, Hiumas, Machas, Avenarijus, Bogdanovas, šiuolaikinis loginis empirizmas ir t.t.) apriboja patyrimą pojūčių arba vaizdinių visuma, neigdamas, kad patyrimo pagrindą sudaro objektyvus pasaulis. Materialistinis … Daugiau…
Turinys Literatūra 2 Turinys 3 Įžanga 4 Aristotelio filosofinės idėjos 4 Jusliškas pažinimas 5 Aristotelio tikrovė 5 Būtis 6 Kategorijos 7 Materija ir forma 8 Išvados 9 ĮŽANGA Aristotelis buvo žymiausias Platono mokinys, taip pat savarankiškiausias. Jis įkūrė savo mokyklą. … Daugiau…
KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS Referatas Platono idėjų teorija Darbą atliko: Priėmė: KAUNAS 2001 m. Planas Įvadas Platono mastysena. 1) jo filosofijos pradžia; 2) Platonas remiasi Sokratu ; 3) Mąstytojo veikalai; 4) Filosofo pažiūros; 5) Teleologinė Platono filosofija; Platono įsivaizduojama valstybė. 1)valstybė turi auklėti piliečius; 2)3 valstybės klasės; 3.Platono kuriamos utopijos. Literatūra … Daugiau…
Per ilgą laikotarpį iki XIX amžiaus vidurio, žmogaus laikysena mirties akivaizdoje pasikeitė, tačiau tai vyko labai lėtai ir amžininkai to nepastebėjo. Mirtis, kadaise buvusi tokia akivaizdi ir įprasta, paskendo užmaršty ir pranyko, tapo gėdingu bei uždraustu dalyku. Jau XIX amžiaus antroje pusėje susiduriame su tokiu jausmu: aplinkiniai linkę gailėtis ir … Daugiau…
ĮvadasKiekvieno normalaus žmogaus gyvenime anksčiau ar vėliau ateina toks momentas, kai užduodamas klausimas apie egzistavimo pabaigą. Žmogus – iš kitų būtybių išsiskiria tuo, kad jo savimonė aiškiai skiria savęs subjekto, individualybės ar asmens santykį su objektu, jį supančia aplinka. Tai leidžia žmogui suvokti savo padėtį platesnio horizonto perspektyvoje ir net … Daugiau…
VILNIAUS UNIVERSITETAS KAUNO HUMANITARINIS FAKULTETAS FILOSOFIJOS IR SOCIALOGIJOS KATEDRA ARISTOTELIS „POLITIKA“ Politikos teorijos referatas Darbą atliko: EK61 gr. studentės Renalda Tomkevičiūtė, Justina Deveikytė Darbą tikrino: as. A.MartinkusKAUNAS 2006TURINYS ĮVADAS 3 Aristotelio biografija 4 Pirmoji knyga 6 Antroji knyga 9 Trečioji knyga 12 Ketvirtoji knyga 15 Išvados 19 ĮVADAS Aristotelio gyvenimas ir filosofinė kūryba (384-322 m. pr. m. … Daugiau…
1) joniečių gamtos filosofija antikos filosofija 6 a.pr.Kr. – 6 a.po.Kr pagoniška ir krikščioniška nuo 2 a.po Kr. Talis ( iš chermeneutikos ir polemikos). Kas yra pasaulio pradžia? Pasaulio pradas -Vanduo (jusliškai nesuvokiamas, o išmąstomas) pirmoji metafizinė tikrovė. Dvisklaida (daikto pavidalai jusminis ir esminis). Transsendavimo judesys – mąstymo išėjimas iš … Daugiau…
Šiaulių universitetas Humanitarinis fakultetas Filosofijos katedraHelenizmo etikos bruožai Etikos istorijos referatas Eglė Jasiūnaitė FVM – 1 gr. Vertino : doc. S. Šimaitis Šiauliai 2006 TurinysĮvadas 3 Helenizmas. 4 Stoicizmas. 4 Stoicizmo etika. 5 Stoicizmo esmė. 6 Epikūrizmas. 6 Epikūrizmo etika. 6 Epikūrizmo esmė. 7 Skepticizmas. 7 Skepticizmo etika. 8 Skepticizmo … Daugiau…
TURINYS ĮVADAS 3 1.SOKRATAS .5 1.1.Gyvenimas 5 1.2.Filosofija 6 2.PLATONAS 8 2.1.Gyvenimas 8 2.2.Platono veikalai ,,Dialogai” 9 2.3.Ankstyvieji veikalai 9 2.4.Vidurinysis kūrybos laikotarpis 9 2.5.Platono valstybės modelis 10 2.6.Vėlyvieji veikalai 15 2.7.Platono tradicija 16 3.ARISTOTELIS 16 3.1.Gyvenimas 16 3.2.Aristotelio filosofija 17 3.3.Veikalai,kai kurios temos ir idėjos 19 3.4.Gamtos mokslai 22 IŠVADOS 23 LITERATŪRA 24 Įvadas Antika (I a.pr.Kr.-IV a.pr.Kr.). Graikų bei romėnų mąstymas ir žydų bei krikščionių religijos … Daugiau…
TurinysĮvadas 2 Renesanso filosofijos pradžia 3 Renesanso gamtos filosofija 4 Renesanso idėjos 5 Renesanso valstybės idėjos 6 Renesanso filosofijos socialinės idėjos 7 Išvados 10 Literatūros sąrašas 11 Įvadas Išoriškai XV ir XVI šimtmetį, perėjimo iš „viduramžių“ į „naujuo¬sius amžius“ periodą, galima apibūdinti ketveriopai: tai buvo Itali¬joje gimusio „Renesanso“ ir „Humanizmo“, … Daugiau…
TEISĖS PAŽIEDIMAS IR NUSIKALTIMAS. BAUSMĖS SKYRIMO IR VYKDYMO FILOSOFINIAI ASPEKTAI. 1. Berman. Teisė ir revoliucija. Šv. Anzelmo išpirkimo doktrina. Iki Anzelemo nuodėmė buvo suvokiama ne kaip esatis, o kaip santykis tarp žmogaus ir Dievo. Negana to, žmogus iš didžiosios raidės – Adomas, – kaip jau buvo manoma, negali būti atskiras … Daugiau…
PredestinacijaJums kas nors pasako: “Jūsų likimas nulemtas!” Kokia pirminė jūsų reakcija? Pasipiktinimas, nuostaba, nuoskauda, įsižeidimas? Dar kas nors? Pasipiktinti galima tiesiog pačia mintimi: kaipgi likimas jau gali būti nulemtas? Galima ir nustebti: mano likimas nulemtas, kas gi tai padarė!? Jus gali užvaldyti nuoskauda: nulemtas mano likimas, juk aš niekam nesuteikiau … Daugiau…
Planas 1. Senovės filosofų pažiūros į sielą 3 2. Sielos samprata pagal Aristotelį 4 2.1. Trys sielos pakopos 5 2.2. Sielos ir proto santykis 5 2.3. Sielos apibrėžtumas 6 3. Proto objektai 9 Išvados 10 Naudota literatūra 11 Įvadas Aristotelis (384 – 324 m.pr.Kr.) gimė Stageiroje ir dvidešimt metų mokėsi … Daugiau…
Klausimas apie būtį kas tai yra ir kodėl. Leibnicas suformulavo pagrindinį ontologinį klausimą, kodėl apskritai yra būtis. O ne priešingai – niekas. Filosofijoje būties sąvoka pirmiausiai reiškia tai kam būdinga būti kas būna, yra, egzistuoja. Galima būtų manyti, kad būtis yra pasaulis. Tačiau pasaulis yra suvokiamas kaip juslėmis patiriami daiktai. … Daugiau…
Asmuo ir laikas Asmens tikslus ypač sąlygoja praeities atmintis -technologinė, istorinė, kultūrinė. Praeities atmintis dabartyje leidžia kelti tikslus ateičiai. Sudabartindamas praeitį, asmuo suvokia savo tapatumą. Dabartiniai tampa ne tik asmens išgyventi įvykiai. Iš bendruomenės -tautos -perimama kartų patirtis. T ai, kas perimama, vienaip ar kitaip yra išlikę. Mitai išlieka dabartiniai, … Daugiau…
Būties teorijos tapsmas ir raida senovės Graikijoje iki Platono 1. Būties teorijos (ontologijos) samprata Būtis – objektyvi tikrovė, egzistuojanti nepriklausomai nuo mūsų sąmonės. Visa filosofija sukasi būtent apie ją – visos filosofijos kryptys kelia klausimus apie tai kas yra, ar kas turėtų būti. Toks yra pagrindinis filosofijos klausimas: kas yra … Daugiau…
Turinys Įvadas 1.Meilės reiškinys antikos filosofų akimis 2. Meilės reiškinys F. Nyčės ir Ė. Fromo akimis Išvados Literatūra Įvadas Meilė yra pirmykštė ir pagrindinė žmogaus dvasinė galia, atskleidžianti vertybių pasaulį ir vedanti į aukščiausią vertybių realizavimą. Tiek savyje, tiek kitose būtybėse ar aplinkiniame pasaulyje. Ji visokiais būdais ir pavidalais reiškiasi … Daugiau…
Pažinimo problema filosofijoje Tikslas: Apibūdinti pažinimo problemą filosofijoje. Uždaviniai: ➢ Paaiškinti kodėl filosofijoje ir apskritai gyvenime svarbus pažinimo klausimas ➢ Pagrįsti pagrindines pažinimo teorijas ➢ Įvardyti žmogiškasias pažinimo galias ➢ Apibūdinti pažinimo problemą istorijos raidoje ➢ Nustatyti tiesos santykinumo, absoliutumo ir objektyvumo priklausomybę ➢ Charakterizuoti klasikines ir neklasikinės tiesos teorijas … Daugiau…
KOLPINGO KOLEGIJA TEISĖS SPECIALYBĖ KAIP APIPLĖŠIA ŽMONIJĄ KLAIDINGOS NUOMONĖS UŽGNIAUŽIMAS? Filosofijos referatas Kaunas, 2002 II DĖSTYMAS Įvadas Iš istorijos šaltinių mes žinome, kad vykdavo religijų karai. Dabar, dar daugiau prisikūrė įvairiausių tikėjimų ir tuo pačiu neigiamų tikėjimų žmonės traukenčius į blogį pvz. „Šetono biblija“. Suklaidindami žmodaus nuomonę taip įtraukia į … Daugiau…
Garsūs ankstyvosios Graikijos filosofai reiškėsi visosje šalyje. Dalis jų buvo ir vakarinėse jonėnų kolonijose – Italijoje. Iškiliausia tų „italų“ filosofų grupė buvo pitagorininkai. Maždaug VI a. viduryje Pitagoras įkūrė etine-religine sąjungą, kuri tapo mokslinių tyrinėjimų centru; nuo tada keletą amžių pitagorininkai buvo mokslinių tyrinėjimų, ypač matematikos ir gamtotyros, pradininkai. Religinės … Daugiau…
MILETO MOKYKLAAnkstyvoji graikų civilizacija susijusi su Miletu. Šis miestas VI a. pr. m. e. tapo svarbiausiu kultūros ir prekybos centru. Miestas patyrė skaudžiausius persų smūgius, o 494 m. pr. m. e. persai jį sugriovė. Pasak vokiečių filosofo V. Vildenbando, ‘’tuo metu, kai visoje Europoje dar vyravo šiukštūs papročiai, čia jau … Daugiau…
TurinysI. Įžanga II. Dėstomoji dalis: 1. Pažinimo šaltiniai 2. Empirizmo ir racionalizmo bei jų propaguotų metodų priešprieša III. Išvados IV. Literatūra I. Įžanga Filosofijoje yra daug problematinių temų, tad vieną iš jų aš ir stengsiuos išnagrinėti. Nagrinėdami tiek būties prigimties, tiek dėsningumo problemą, tiek aiškindamiesi kitus klausimus, filosofai formuluoja tam … Daugiau…
Nedaug pasaulyje yra mąstytojų, šlove prilygstančių Aristoteliui (384-322 m.pr.Kr.). Aristotelio mokslinė veikla apėmė visas to meto žinojimo sritis. Kiekvieną nagrinėjamą klauismą jis sugebėjo pagrįsti gausia, kruopščiai parinkta ir sistemingai pateikta faktine medžiaga. Įvertindamas ir panaudodamas savo pirmtakų teorijas, Aristotelis kiekvienoje jų ieškojo pozityvių momentų. Juos derindamas, jis sukūrė filosofinę sistemą, … Daugiau…
ETIKOS STUDIJŲ DALYKO RAŠTO DARBAS Tema: Platono keturių dorybių teorija PLANAS ĮŽANGA; I. KLASIKINĖ DORYBĖS SĄVOKA; II. PLATONO DORYBIŲ TEORIJA INDIVIDO SIELOS KONTEKSTE; III. PLATONO DORYBIŲ TEORIJA VALSTYBĖS TEORIJOS KONTEKSTE; IŠVADOS; LITERATŪROS SĄRAŠAS; ĮŽANGA Platono svarbiausių dorybių teorija buvo visos dorybių etikos tradicijos kelrodis. Pirmiausiai šiame darbe trumpai apžvelgsiu klasikinės … Daugiau…
ĮVADAS Filosofija (gr. phileo — myliu ir sophia — išmintis) — mokslas apie visuotinius būties, žmogaus mąstymo, pažinimo proceso dėsningumus. Filosofija yra viena iš visuomeninės sąmonės formų, ją galų gale nulemia visuomenės ekonominiai santykiai. Pagrindinis filosofijos, kaip atskiro mokslo, klausimas yra mąstymo ir būties santykio, sąmonės ir materijos santykio problema. … Daugiau…
Artūras Šopenhaueris (1788 – 1860), XIX a. vokiečių filosofas, kurio “meno filosofija tarsi simbolizuoja Vakarų Europos filosofinės minties posūkį į naujas iracionalistines meno filosofijos koncepcijas”. A. Šopenhaueris reprezentuoja negatyvią reakciją į G. Hėgelio racionalizmą ir idealizmą. Svarbiausiu savo filosofinės sistemos principu Šopenhaueris skelbia aklą, iracionalią valią.Jis iškelia valią kaip vienintelę … Daugiau…
MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS VALSTYBINIO VALDYMO FAKULTETAS FILOSOFIJOS KATEDRAAna Rakovska Neakivaizdinių studijų Viešojo administravimo programa 1 kursas 3 grupė BŪTIS KAIP EGZISTAVIMO ESMĖ Referatas Vilnius 2005 m. Turinys1. Būties sąvoka ir daiktų pradai. 2. Būties traktavimo periodai 3. Daiktai ir idėjos 4. Būties hierarchija 5. Dievas ir pasaulis 6. IšvadosFilosofijoje būties … Daugiau…
TURINYS 1. ĮVADAS 2 2. ARISTOTELIO GYVENIMAS IR KŪRYBA 2 3. ARISTOTELIO DORYBĖS ETIKA 3 4. IŠVADA 5 5. LITERATŪROS SĄRAŠAS 6 ĮVADAS Prieš pradėdami nagrinėti Aristotelio dorybės etiką aptarsime pirminės sąvokas: etika, etosas, moralė, dora. Etika – tai praktinės filosofijos disciplina, kuri nagrinėja žmogaus praktinį veiklą ir kuriai elgesys … Daugiau…
„Aukščiausias žmogui pasiekiamas gėris yra sielos veikla jai būdingos dorybės prasme“ (Aristotelis) „Du dalykai mano sielą pripildo vis didesnio susižavėjimo ir pagarbos – žvaigždėtas dangus virš manęs ir moralės dėsnis manyje“ (I.Kantas) Aristotelio „Nikomacho etiką“ galima vadinti pirmąja etikos sistema.Filosofo etinių pažiūrų centre – teisingos gyvensenos klausimas.Jis remiasi tuo, kad … Daugiau…