Žinios ir informacija visomis temomis
Žinios ir mokslinė informacija iš Filosofija, viso 563 straipsniai. Skaitykite, mokykitės ir raskite reikalingos ir įdomios informacijos savo tobulėjimui apie Filosofija.
Įvadas. Biografai pasakoja, kad didysis mąstytojas, ryškiausias vokiečių filosofas – George Wilhelm Friedrich Hegel (1770 – 1831), gulėdamas mirties patale, su kartėliu prasitaręs, jog jo filosofijos nesupratęs niekas, išskyrus vieną žmogų, bet ir tas vienintelis galiausiai jos nesupratęs. „Vienintelis“ buvo pats Hegelis, nevilties akimirką prisipažinęs, kad jo mąstymas jam pačiam … Daugiau…
BENDROJI VIDURAMŽIŲ MĄSTYMO IR FILOSOFINĖS KULTŪROS CHARAKTERISTIKAViduramžių filosofijos savitumą visų pirma žymi tai, jog filosofija šioje epochoje yra pajungiama monoteistinei religijai, atsirandančiai iš vienokio ar kitokio tipo apreiškimo tekstų. Krikščionybėje tokiais šventaisiais Dievo apreikštų tiesų sąvadais yra laikoma Biblija, Islame – Koranas, Judaizme – Penkknygė (Tora). Viduramžių kultūra surinko ir … Daugiau…
ĮvadasFilosofija – išminties meilė, sugebėjimas teisingai spręsti apie gamtinę tikrovę, apie žmogų ir visuomenę, t.y. sugebėjimas teisingai orientuotis gyvenime, išlavinimas teoriniu būdu. Filosofijai tenka nemažas vaidmuo žmogaus gyvenime, būtent filosofija eina pareigą, esminiu būdu surištą su aukštesne jo prigimties puse. Nerimstanti žmogaus dvasia, žvelgdama į save ir pasaulį, nesiliauja kėlusi … Daugiau…
TurinysApie Archimedo gyvenimą 3 Matematiniai skaičiavimai 4 Mechanikos išradimai 4 Archimedo dėsnis, skysčių teorija 4 „Degantys veidrodžiai“ 5 Archimedo mirtis 5 Naudota literatūra 6Apie Archimedo gyvenimą (287 – 212 m. pr. m. e.)Archimedas buvo įžymiausias senovės graikų mokslininkas nemažai pasidarbavęs matematikoje, fizikoje, ypač kuriant įvairias mašinas, remiantis mechanikos dėsniais. Jis gimė Sirakūzuose (Sicilijoje). Archimedo tėvas, astronomas … Daugiau…
AR AŠ GYVENU SU KAUKE „Kodėl, nepaisant visų veidrodžių, iš tikrųjų mes nežinome, kaip atrodome, todėl negalime savęs įsvaizduoti, kaip, sakysime, įsivaizduojame kiekvieną savo pažystamą? Tai keblumas, su kurio susiduriama žengiant jau pirmuosius (pažink pats save) žingsnius“. (A. Schopenhauer „Parerga ir paralipomena“, 20001. psl.286) Kiekvienas žmogus yra asmenybė, jis turi … Daugiau…
TurinysĮvadas 4. I. Politinės veiklos samprata Nikolo Makiavelio veikaluose: Valdovas ir Samprotavimai apie pirmąją Tito Livijaus dekadą 5. II. Politinės dorybės samprata Nikolo Makiavelio darbuose: Valdovas ir Samprotavimai apie pirmąją Tito Livijaus dekadą 8. III. Išvados 11. Literatūros ir šaltinių sąrašas 12. Įvadas Nikolas Makiavelis (1469-1526) – vienas žinomiausių Italijos filosofų – mąstytojų. Jis gimė … Daugiau…
Turinys 1. Įvadas 2. Esperanto kalbos tikslai ir kilmė 3. Charakteristika 4. Raida 5. Vartotojai 6. Esperanto kalbos mokymas 7. Oficialus pripažinimas 8. Susitikimai ir kelionės 9. Esperanto kalbos tyrimai ir bibliotekos 10. Profesiniai kontaktai ir specifiniai interesai 11. Esperanto literatūra 12. Vertyimai 13. Teatras 14. Muzika 15. Periodiniai leidiniai … Daugiau…
TURINYSĮVADAS 3 1. KAS YRA ŽMOGAUS GYVENIMAS? 4 2. NUMANOMAS MŪSŲ TIKSLAS ŽEMĖJE 4 3. KODĖL AŠ, KODĖL ČIA, KODĖL DABAR? 6 IŠVADOS 7 LITERATŪRA 8 ĮVADAS Manau, kad ne vienam žmogui kyla klausimai “kodėl gimiau čia, o ne ten”, “kodėl gimiau dabar, o ne po 100 metų” ir išvis … Daugiau…
SAPNAI IR SIMBOLIAI T U R I N Y S:Į V A D A S 3 1 Sapnų vieta mūsų gyvenime 4 2. Ką patys sapnų tyrinėtojai sako apie sapnus? 4 3. C.G.Jung ir jo laikiškumo identifikavimas 5 4. Sapno reikšmių formulavimas 5 5. Sapnas – kaip drama 5 6. … Daugiau…
Per daugelį metų pažinimas, filosofine prasme, buvo apibrėžiamas kaip patekimas į kažką paslaptingą, nepasiekiamą; patekimas į esmę, į pačią būtį. Savotiškas uždangų praskleidimas, kurios slėpė nuo žmonių pačią daiktų esmę, buvo pirminis pažinimo taškas. To pasėkoje – galimų klaidų pripažinimas, dvejojimas, klaidžiojimas, pažinimo gradacija, kuri rėmėsi žiniomis ir nuomonėmis. Nuomonė … Daugiau…
Trenerio filosofijaPožiųris į trenerio profesija yra teigiamas. Nes iš treneriu galiu sužinoti daug reikalingos ir įdomios informacijos kuri gali padeti ruoštis fiziškai, psichologiškai, emociškai. Visą tai gavęs iš savo trenerio vėliau budamas pats treneriu galėsiu visą šia naudingą informacija perteikti kitiems sportininkams taip pat aš stengsiuosi išugdyti visapusišką atletą: stiprią … Daugiau…
LAISVĖS ESMĖKas yra laisvė? – būdama, kaip netrukus matysime, esmiškai susijusi su asmeniu, laisvė yra sunkiai nusakoma, kadangi ir pats asmuo nesiduoda apibrėžiamas logine prasme, jungiant bendrinę giminę su rūšiniu skirtumu: asmuo giminės neturi, kitaip jis nebūtų vienintelis. Nuosekliai tad ir laisvės “apibrėžimas” paprastai esti arba grynai neigiamas, arba vien … Daugiau…
ĮVADASVyrauja nuomonė, kad filosofija – tai mokslas, kuris yra savitas ir skirtingas nuo kitų jį supančių mokslų. Filosofija turi savo atskirą skaitytojų, mąstytojų ratą. Yra sakoma, filosofija – tai būdas mąstyti ir būti pasaulyje, filosofuoti – tai būti kelyje. Kaip kiekvienoje srityje, filosofijoje yra žmonių, kurie savo talentu, išmintimi papildo … Daugiau…
EGZISTENCIALIZMAS ĮVADAS Kokia gi egzistencializmo istorija, kokie praeities etapai suformavo jį tokį, koks jis yra šiandien? Jau viduramžiuose užčiuoptume filosofinio mąstymo moralinį charakterį, kurį itin pabrėždavo Šv. Augustinas ir Šv. Bonaventūras. Tačiau gilesnes šaknis egzistencinei filosofijai padėjo įleisti danų filosofas Soren Kierkegaard (1813-1855). Jis pasipriešino keliamai Hegelio idealistinės visuotinybės filosofijai, … Daugiau…
Turinys · Filosofijos ir mokslo mąstymas · Kas yra mokslas · Filosofijos ir mokslo santykis su žmoniškuoju asmeniu prasme · Daiktinis mokslinio pažinimo pobūdis · Daiktinis mokslinio pažinimo būdas –“ tyrimas” · Asmeninis filosofijos pobūdis · Dogmatizmas · “Filosofijos mąstymas yra gyvenimas” · Asmens sudaiktėjimas · Mokslinės ir filosofijos kūrybos … Daugiau…
TurinysĮVADAS 2 1. MORALĖS FILOSOFIJA PAGAL I.KANTĄ ..4 1.1. Perėjimas nuo kasdieniško dorovės pažinimo protui filosofinį…. 4 1.2.Perėjimas nuo populiariosios moralės filosofijos į dorovės metafiziką 5 1.3. Paskutinis žingsnis nuo dorovės metafizikos į grynojo praktinio proto kritiką 7 IŠVADOS 9 LITERATŪRA 10 Įvadas „Filosofija“ graikų kilmės žodis, reiškia išminties meilę. Visos … Daugiau…
Erotika ir estetika OTAS VEININGERIS Klaidinga manyti, kad seksualumas ir erotika, lytinis potraukis ir meilė – tai iš esmės tapatūs dalykai. Reikėtų pasakyti: kuo erotiškesnis žmogus, tuo mažiau jis kenčia nuo savo seksualumo, ir priešingai. Tad trumparegiui, kuris dėl savo cinizmo vis dar teigia šių dviejų reiškinių identiškumą, nurodysime bent … Daugiau…
Kultūros ir civilizacijos sampratų analizė (Oswald Spengler, Arnold Toynbee) Įvadas Tyrimo problema šiame darbe – ,,civilizacijos’’ ir ,,kultūros’’ sąvokų supratimas ir jų taikymas. Ar šios sąvokos grynai vakarietiškas išradimas? Ar šias sąvokas galima taikyti ir kitoms pasaulio tautoms ir viskam ką jos sukuria? Prancūzijoje išsikristalizavęs civilizacijos sąvokos reikšmių spektras, apimantis … Daugiau…
1. Filosofija ir išmintis. Kokius klausimus vadiname filosofiniais (kaip jie skiriasi nuo kasdieninių)? Filosofija – tai būdas mąstyti ir būti pasaulyje; noras tikrovėje įžvelgti jos ištakas; tai, kas sutelkia, tai kas padeda tapti pačiu savimi, nebėgant nuo tikrovės. Anot Šalkausko, filosofija iškelia žmogaus protą į aukščiausią sąmoningumo laipsnį. Filosofija aiškina … Daugiau…
Tomo Akviniečio moralinio įstatymo koncepcija Doc. dr. Dalia Marija Stančienė, Kultūros, filosofijos ir meno institutas Įvadas Tomas Akvinietis pelnė šlovę ne tik kaip teologas, bet ir kaip filosofas, politikas, teisės įstatymų žinovas. Jo prigimtinės teisės teorija buvo pasinaudota kuriant „Amerikos konstitucijos aukštesniosios teisės pagrindus“. Iki Tomo Akviniečio moralinėje teologijoje dažniausiai … Daugiau…
Filosofija ir religija• Religija visuomet apibrėžtas, t.y. konkretus ir realus santykis tarp žmogaus ir galutinio prasmės pagrindo (Dievo, Absoliuto, Šventybės). • Religija kaip mokymas Filosofijos užduotis – egzistencinis nuskaidrinimas (savojo “Aš”), orientavimasis pasaulyje (pasaulio interpretacija, nukreipta į supratimą), transcendavimas (egzistencijos ir pasaulio peržengimas link Dievo). (K.Jaspersas). I.Kantas pažinimą siejo su … Daugiau…
PLANAS: I.Ivadine dalis .Apmastymai apie krikšcionybe ir krikšcioniška filosofija. II.Destymas: 1.Meiles itaka. 2.Dievo vieta vertybiu sampratoje. 3.Kancia – pagrindinis žmogiškosios egzistencijos faktas. 4.Žmogaus vertinimas – jo vieta pasaulyje. 5.”Krikšcionis skiriasi nuo nekrikšcionio”-taip teigia J.Girnius. 6.Kas yra nuodeme? 7.Kuo pagarista laime? III.Kokia krikšcioniška žmogaus vertingumo samprata? – lieka atviru klausimu.KOKIA ŽMOGAUS … Daugiau…
Sokratas-vienas iš žymiausių pasaulio filosofų. Tai buvo vienas iš nedaugelio filosofų, kuris sugebėjo gyventi taip, kaip jis kitus mokė gyventi. Tikriausiai tai yra pagrindinis kriterijus, padaręs Sokratą tokiu žymiu žmogumi. Sokrato gyvenimas laikomas išminčiaus idealu, o jo mokslas-filosofijos istorijos atskaitos tašku. Apie Sokratą ir jo filosofiją prirašyta daugybė knygų, tačiau … Daugiau…
FILOSOFIJA ir KULTŪRA Kultūra yra visa tai, kas išskiria žmogų (visuomene) iš gamtos,- elgesio ir bendravimo formos ir visi tiek materialios, tiek dvasinės veiklos produktai, teoriniai požiūriai ir meno kûriniai, idealai ir tikslai, ritualai ir mitai. Kultūra sudaro tai, ką žmogus apdorojo, ižpuoselėjo, išugdė ir ėmė vertinti bei gerbti. Išsiaiškinti, … Daugiau…
1. Austino teisės koncepcijos kritika. 2. Hartas apie teise kaip apie pirminių ir antrinių normų junginį. 1. Austino teisės koncepcijos kritika. Teisė kaip prievartiniai įsakymai. Netgi sudėtingoje didelėje visuomenėje, tokioje, kaip šiuolaikinė valstybė, atsitinka, kad pareigūnas individui tiesiogiai liepia ką nors padaryti. Bet jau vien todėl, kad jokia visuomenė negali … Daugiau…
SOKRATO FILOSOFIJA Sokratas glaudžiai susijęs su savo epocha.Jis yra ne tik svarbi filosofijos istorijos-pati idomiausia senovės filosofijos-figura, bet ir pasaulinės istorijos asmenybė. Jis žymi pagrindinį dvasios atsigręžimo į save pačią taška; šitas posūkis Sokrato filosofijoje įgijo mintinę išraišką. Kartu su Sokratu atėjo beribis subjektyvumas, savimonės laisvė. Aš privalau būti tiesiogiai … Daugiau…
Filosofija ir realieji bei formalieji mokslai (subjektas – objektas, patyrimas, mąstymas, abstraktizavimas)1) Realieji mokslai: gamtos (fizika, chemija, astrochemija, teorinė medicina, biologija) 2)Kultūros mokslai: a) dvasios mokslai (istorija, religijotyra, gamtotyra, kalbotyra, menotyra); b) socialiniai ir ūkio veiklos mokslai. Formalieji mokslai (formalioji logika, matematika, struktūrų teorija). Realiųjų mokslų objektas yra patirtinės tikrovės … Daugiau…
Kinų FILOSOFIJAKinų filosofijos raida skirstoma į 4 pagr. laikotarpius: 1) senovės, arba klasikinės filosofijos (VI-III a. pr. m. e.), 2) vid. amžių (III a. pr. m. e.-XIX m. e. a. vid.), 3) naująjį (XIX a. vid.-1919), 4) naujausiąjį (nuo 1919). Atsiradusi ið rel. mit. vaizdinių, sen. filosofija, išskyrus retas išimtis, … Daugiau…
1. H.G.Gadameris aiškina teksto skaitymą kaip mūsų pasaulio plėtrą, ne tik kaip pažinimą. Jis teigia, kad tekstas turi būti suprastas, kaip hermeneutinė sąvoka, tai reiškia, kad jis matomas ne kaip galutinis produktas. Jei nevisiškai suprantame tekstą, tada vyksta nuolatinis dialogas. Kai mes kažko nesuprantame, bandome tai įsisavinti ir taip vyksta … Daugiau…
Turinys: Turinys 2 Įvadas (istorinė dalis) 3 1. Žmogus kaip “egzistencija” 4 2. Laisvės samprata 5 3. Žmogaus egzistencijos realizavimasis 7 4. Žmogaus egzistencijos ribinės situacijos 8 Išvados 10 Naudota literatūra 11 Įvadas Egzistencializmo iškilimas yra susijęs su nauju metafizinio rūpesčio išbudimu po vadinamosios scientizmo epochos, kurioje tikėta atskiruosius mokslus galinčius pakeisti žmogaus filosofinį rūpestį savimi pačiu. Egzistencializmas … Daugiau…