Valstybių galia ir mažosios valstybės

Įvadas 3 1. Valstybių galios resursai 3 2. Galios resursų požiūrio skurdas 6 3. Valstybių galia ir mažosios valstybės 8 Išvados 10 Naudotos literatūros sąrašas 12 Įvadas Kaip pastebėjo galią savo veikale „Politics among nations“ tyręs H. Morgentau (H. Morgenthau), sąvoka „valstybės galia“ savaime implikuoja tam tikrą santykį. Kad ir … Daugiau…

Respublikos seimas

Nagrinėjant 1922 – 1928 – 1938 metų konstitucijas, pastebėjau ir esamų skirtumų ir daug bendrų nuostatų. Ėmiau įvairius straipsnius ir juos analizavau. Pastebėjau, kad visos trys konstitucijos teigia kad Seimą sudaro tautos atstovai, kad jie renkami visuotiniu lygiu, tiesioginiu ir slaptu balsavimu. Seimo rinkimų būdą ir tvarką nustato įstatymas. Na … Daugiau…

Europos sąjungos plėtra

EUROPOS SĄJUNGOS PLĖTRA Europos Sąjungos kaip pačios Sąjungos susikūrimo pradžia galima laikyti 1950m. gegužės 9 dieną, kai Prancūzijos užsienio reikalų ministras Robertas Šumanas (Robert Shuman) paskelbė deklaraciją apie anglies ir plieno Bendriją, kuri paskatino vieningos Europos kūrimąsi, o 1985m. viršūnių susitikime Milane buvo nutarta paskelbti ją Europos diena. Kopenhagos Viršūnių … Daugiau…

Politinės partijos Lietuvoje atsiradimo aplinkybės raida

TURINYS Įvadas 3 Partijų atsiradimo istorija 4 Lietuvos politinių partijų ištakos 5 Tradicinės partijos Lietuvoje 8 Populizmas ir naujos partijos 9 Išvados 10 Literatūros sąrašas 11 ĮVADAS Politinėje sistemoje partijos užima tarpininko tarp visuomenės ir politinių institutų vietą. Todėl bent demokratinėse šalyse politinės partijos daugiau negu bet koks kitas politinės sistemos elementas įkūnija politikos esmę. Demokratinėse politinėse … Daugiau…

Konstitucinė teisė

1. Konstitucine teisė vartojama 3 aspektais: 1.Teisės šaka – tam tikrų normų, teisės institutų visuma. Susiduriama su pozityviąja teise. 2. Mokslo šaka – tam tikra mokslo kryptis, kuri tyrinėja K teisę, K teisės normų, taikymą. 3. Mokymo disciplina – gali būti apibūdinta kaip abiejų anksčiau minėtų apjungimas. Konstitucines teisės dalykas … Daugiau…

Es bendroji žuvininkystės politika

1. BENDROJI ŽUVININKYSTĖS POLITIKA 1.1. Bendrosios žuvininkystės politikos formavimasŽuvininkystės sektoriui, kaip labai priklausančiam nuo tarptautinio bendradarbiavimo, Europos valstybės skiria didelį dėmesį. Jau 1957 m. Pasirašant Romos sutartį buvo numatyta, kad žuvininkystė yra žemės ūkio politikos dalis, sutarties 38 ir 39 straipsniuose apibrėžti jos vystymosi tikslai ir būdai. 1970 m. Europos … Daugiau…

Baltijos šalių bendradarbiavimas karinio saugumo aspektas

T U R I N Y S ĮVADAS 2 1. SAUGUMO SAMPRATA 52. BALTIJOS REGIONO ŠALYS 7 2.1. Baltijos šalių regiono charakteristika 7 2.2. Baltijos šalių saugumo problema 93. BALTIJOS REGIONO ŠALIŲ BENDRADARBIAVIMAS KARINĖJE SRITYJE 10 3.1. NATO struktūra ir jos tikslai 10 3.1.1. Aljanso narystės privalumai 12 3.1.2. NATO saugumo kūrimas inicijuojant partnerystes 13 3.1.3. NATO organizacija ir … Daugiau…

Pliuralistinis valstybės aiškinimas

ĮVADAS_______________________________________________3 PLIURALISTINĖS DEMOKRATIJOS FORMAVIMASIS____ 4 PLIURALISTINIS GALIOS PASISKIRSTYMAS___________ 5 PLIURALIZMAS IR INTERESŲ GRUPĖS_________________ 6METODAI IR VERTYBĖS_ Pozityvizmas___________________________________________ 8 Biheviorizmas___________________________________________9 VALSTYBĖS ORGANIZACIJA, VERTYBĖS_____ ______ 10 ĮEIGOS POLITIKA_____________________________________ 11 IŠVADOS_____________________________________________ 12 NAUDOTA LITERATŪRA______________________________ 13 ĮVADASKaip visi gerai žinome, nuo pat valstybės susikūrimo iki pat šių dienų mokslininkai, filosofai, politikai ieško idealios valstybės … Daugiau…

Demokratinis elitas valdančioji klasė elito ir demokratijos suderinamumas

Turinys Įvadas 1.Elito tipologija 1.1Elitizmas ir pliuralizmas 1.2Valdžių elitai 1.3Verslo elitas 2.Elitas ir demokratija 2.1Elito ir demokratijos suderinimo problema 2.2Elito ir demokratijos suderinimo galimybės 3.Lietuvos elitai 3.1Partijų elito Lietuvoje formavimasis 3.2“Senasis“ ir „naujasis“ elitai 3.3Elitas ir socialinės ekonomikos transformacija Išvados ĮvadasPolitika atlieka bendro žmonių gyvenimo organizavimo, reguliavimo veiklą. Politikos priimti … Daugiau…

Politines sistemos Lietuvoje

TurinysĮvadas p. 1 Parlamentarizmo įtvirtinimas 1922m. konstitucijoje p. 2 Konstitucijos kūrimą įtakoję veiksniai p. 2 Pagrindinių konstitucijos nuostatų esmė p. 3 Konstitucinė aukščiausiųjų valstybės organų sistema p. 3 Plačios įstatymų leidžiamosios valdžios prerogatyvos……p. 3 Vykdomosios valdžios kompetencijos ribojimas p. 4 1928m. konstitucija – posūkis į autoritarizmą p. 5 Konstitucijos atsiradimo priežastys p. 5 Konstituciniai politinės valdžios organai p. 6 … Daugiau…

Diplomatija

Maža valstybė gali gerai gyventi šalia didžiulės tik pranokdama ją savo diplomatija, subtilumu ir sumanumu. Tačiau kai kurie mūsų visuomenės nuomonės lyderiai, į kuriuos įsiklauso Lietuvos diplomatai, pasirinko Nikitos Chruščiovo taktiką: nuomonę reikšti bato smūgiais į stalą. Buvimas NATO ir ES nare neatleidžia mūsų nuo būtinybės šlifuoti viešąją diplomatiją. Diplomatija … Daugiau…

Juodosios rinkimų technologijos Lietuvoje

TURINYSĮVADAS 3 „Juodosios“ technologijos – kas tai? 4 „Juodųjų“ technologijų tipai 5 Garsiausiai nuskambėję „juodųjų“ technologijų atvejai Lieutuvoje 7 IŠVADOS 10 LITERATŪROS SĄRAŠAS 12 ĮVADAS Rinkimai paprastai suprantami kaip politinis procesas, kurio metu atrenkami atstovai. Tačiau nuo priešrinkiminės kampanijos priklauso didžioji dalis sėkmės rinkimuose. Todėl akivaizdu, kad tiek politinės partijos, … Daugiau…

Tarptautinių organizacijų sąveikos su valstybėmis būdai ir metodai

Įvadas Įsimintinieji 2001 m. rugsėjo 11- osios įvykiai, po to sekusi JAV invazija į Iraką, bei daugelis kitų tarptautinių kampanijų daugeliui pasaulio šalių parodė naują ir bene pačią didžiausią tarptautinės “rykštės” – terorizmo – grėsmę. Ne vien terorizmo problemos kyla pasaulyje. Žmogaus teisės, išsilavinimo problemos, humanitarinė pagalba ir dar daugelis … Daugiau…

Autoritariniai režimai bendri bruožai ir skirtumai1

TurinysĮvadas 2 1. Autoritarizmo ideologija 3 2. Valstybinio vadovavimo stiliai ir metodai 5 3. Politiniai režimai 6 3.1. Autoritarinio režimo tipologija 7 3.2. Autoritarinio režimo bruožai 9 4. Autoritarinės valstybės 13 Išvados 16 Literatūra 18 Įvadas Politika – tai organizuotoje žmonių bendruomenėje vykstančių reiškinių, susijusių su valdžia, visuma. Į pirmąjį politikos planą visada iškyla veiksmai, susiję su valdymu, … Daugiau…

Biurokratijos kontrole

TURINYSĮVADAS 3 1. Biurokratijos atskaitomybės reikalingumas 4 2. Biurokratijos atskaitomybės įtvirtinimo priemonės 5 2. 1. Organizaciniai metodai 7 2. 2. Rinkos kontrolė 7 2. 3. Visuomenės grupių spaudimas 8 2. 4. Normatyviniai apribojimai 8 3. Politiniai kontrolės metodai 8 IŠVADOS 12 LITERATŪRA 13 ĮVADASBiurokratijos terminas dažnai apima koncentracijos arba galios siekimą. Biurokratija, suvokiama kaip idealus tipas, yra organizacijos principai, kurie … Daugiau…

Politinės partijos2

Įžanga Potitinių partijų atsiradimą sąlygojo visuomenės stratifikacija (susiskaidymas pagal išsilavinimą, profesiją, darbo užmpkestį ir pan), skirtingai socialinių grupių interesai, religiniai, nacionaliniai, ir valdymo būdo faktoriai. Pirmosios politinės partijos susikūrė antikos laikais, pirmiausia Graikijoje. To meto partijos neturėjo griežtos narystės ir išreiškė palyginti mažos, daugiausia valstybę valdančių grupių interesus. Politinių partijų … Daugiau…

Pilietinė visuomenė

Turinys Įžanga 3 Pilietinė visuomenė • Pilietinės visuomenės samprata 4 • Pilietinė visuomenė ir socialinė atskirtis (lietuvoje) 4 • Pilietinė visuomenė ir valstybė 5 Pilietinės informacinės visuomenės problemos • Pilietiškumo problema Lietuvoje 6 • Pilietiškumo suvokimas 6 • Pasaulis be nacionalinės valstybės 6 • Tapatumas 6 Pilietinė (informacinė) visuomenė Europos … Daugiau…

Politinis dalyvavimas Lietuvoje

TYRIMAS POLITINIS DALYVAVIMAS LIETUVOJETai, kad piliečių politinis dalyvavimas yra būtinas (nors nepakankamas) bruožas demokratinei valstybei, kuris pasireiškia bent jau per laisvus rinkimus, demokratinėje teorijoje skelbiama nuo Rousseau ir kitų respublikonų laikų. Be to įvairių demokratijos teoretikai pabrėžia, kad siektinos ir kitos politinio dalyvavimo formos įtraukiant piliečius į sprendimų priėmimą Šiame … Daugiau…

Monių bankroto valdymas

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS Viešojo administravimo katedra ĮMONIŲ BANKROTO VALDYMAS Kursinis darbas Vadovas : Doc. -Atliko: – 2003-03-07 TELŠIAI 2003 TURINYSĮŽANGA 3 1.TEISĖS AKTAI REGLAMENTUOJANTYS ĮMONIŲ BANKROTO PROCESĄ 5 2.BANKROTO PROCESO FINANSAVIMAS 11 3.ĮMONĖS ADMINISTRATORIAUS VEIKLOS ANALIZĖ 12 4.VERSLO ADMINISTRATORIŲ ASOCIACIJOS ORGANIZACINIAI ASPEKTAI 15 5.VERSLO ADMINISTARTORIŲ ETIKOS TAISYKLĖS … Daugiau…

Trumpas lyginamosios politikos

LYGINAMOJI POLITIKA LYDINAMOSIOS POLITIKOS OBJEKTAS – POLITIKA, O METODAS – LYGINIMAS. Lyginamoji politika, kaip politologijos mokslo šaka, lyginamosios analizės būdu lygina konstitucijas, vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios, teismų veiklą keliose šalyse. Ji siekia atskleisit, ar skiriasi ir kuo skiriasi politinės problemos ir jų sprendimas. Ši mokslo šaka taip pat koncentruoja … Daugiau…

Marksizmas

. Marksizmas: Marksas klausėsi Hėgelio ir tapo hėgelistu. Yra du Marksai vienam asmenyje: jaunasis ir subręndęs, jie labai skiriasi. Jaunojo Markso darbai laikomi netinkami. Vakarų marksizmas buvo kitoks, jis orientavosi į jaunąjį Marksą. Komunizmas nepripažino jaunojo Markso. Kai buvo išleistas „ Ekonominiai filosifiniai rankraščiai“(1932m.paaiškėjo, jog vyrauja subręndęs Marksas t.y.vyrauja du … Daugiau…

Ziniasklaida Lietuvoje

Turinys Žiniasklaidos rūšys ir funkcijos 1 Žurnalistinių vertybių žlugimas 3 Didžiulė mulkinimo mašina? 3 Žvilgsnis į nūdienos naująją žiniasklaidą ir jos užuomazgas 5 Žiniasklaida ir konfliktinė hegemonija 6 Lietuvos visuomenės pasitikėjimo žiniasklaida fenomenas 8 Žiniasklaida ir demokratija 9 Žiniasklaida Žiniasklaidos rūšys ir funkcijos. Žiniasklaidos terminas lietuvių kalboje atsirado visai neseniai. Lietuviškas pavadinimas „žiniasklaida“ yra palyginti … Daugiau…

Lr prezidento rinkimai ir funkcijos

LR.Prezidentas ir rinkimai. LR Prezidentas – asmuo, turintis aukščiausią valdžia valstybeje. Lyginant su visiško prezidentinio valdymo šalimis, Prezidentas valdžią šalyje daugiau dalijasi su Vyriausybe bei Seimu. Pusiau prezidentinio valdymo šalyse, kaip ir Lietuvoje,prezidentas yra pagrindinis ir didžiausias atstovas reprezentuoti šali užsienyje. LR Prezidentas atstovauja valstybei, piliečiams ir laikosi visų įstatymų … Daugiau…

Makiavelizmas ir jo karikatūros Lietuvoje

Visi kažką žino ar bent jau yra girdėję apie Nikolą Makiavelį (Niccolo Machiavelli). Todėl gal neverta pulti nuodugniai aiškinti, ką reiškia makiavelizmo terminas. Priminsiu tik, kad politikos teoretikai N.Makiavelio politikos sampratą sieja su klasikinės, arba Aristotelio, politikos sampratos atmetimu – esą N.Makiaveliui politika nustoja buvusi viešosios erdvės kūrimu bei viešų … Daugiau…

Politikos mokslas – socialinis mokslas

TURINYSĮvadas Mokslo samprata Socialiniai mokslai: jų kilmė bei samprata Politologija. Ką ji nagrinėja? Politikos mokslo objektas ir struktūra Politikos mokslo kilmė ir raida Naudota literatūra Išvados Mokslo samprata Pasak V.Januškos “Mokslas – objektyvių žinių gamyba. Dar daugiau. Mokslas yra kultūros fenomenas (išsiskiriantis reiškinys), kurio paskirtis yra pažintinė veikla” [1; 6 … Daugiau…

Europos sajunga

Turinys1. Įvadas 2 psl ; 1.1 Europos Sąjunga : kilmė ir etapai 3 psl ; 1.2 Europizmo idėjos raida iki 20 a. 4 psl ; 1.3 Europos Bendrijos susikūrimas 7 psl ; 1.4 Mastrichto sutartis 8 psl ; 2. ES , jos sudėtis 9 psl ; 3. ES kaip tarptautinė … Daugiau…

Perėjimo iš autoritarizmo į demokratiją etapai Lietuva

Perėjimo iš autoritarizmo į demokratiją etapai. Lietuva TurinysĮvadas 3 1. Pasaulio demokratizavimo etapai 4 2. Reformų ir revoliucijų Europoje prielaidos ir priežastys 6 2.1 Ankstesni demokratizacijos bandymai 6 2.2 Kultūrinės – socialinės prielaidos 7 2.3 Rytų Europa 1989 metais 8 2.4 Gorbačiovo reformos 9 3. Lietuvos kelias link demokratijos 9 3.1 Sąjūdžio gimimas ir veikla 10 3.2 Baltijos kelias 12 … Daugiau…

Teisinio reguliavimo konspektas

EUROPOS ŠALIŲ SUSITARIMAS DĖL KELIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ EKIPAŽŲ, VAŽINĖJANČIŲ TARPTAUTINIAIS MARŠRUTAIS, DARBO (AETR) 1. Kokie reikalavimai keliami vairuotojui, vežančiam krovinius ir kokie – vežančiam keleivius? Krovinius vežančio vairuotojo minimalus amžius turi būti: a) transporto priemonės, kurios didžiausias leistinas svoris kartu su priekaba ar puspriekabe neviršija 7,5 tonos – 18 metų; … Daugiau…