Žinios ir informacija visomis temomis
Žinios ir mokslinė informacija iš Filosofija, viso 563 straipsniai. Skaitykite, mokykitės ir raskite reikalingos ir įdomios informacijos savo tobulėjimui apie Filosofija.
1. JONAS DUNSAS ŠKOTAS Paskutinis XIII amžiaus filosofijos kūrinys sušvelnino dviejų pagrindinių šimtmečio filosofijos krypčių – augustinizmo ir tomizmo – antagonizmą. Pranciškonai, kurie, perimdami Tomo atradimus, atnaujino savo doktriną; šitaip atsirado „naujoji pranciškonu mokykla“. Šios mokyklos kūrėjas buvo Dunsas Škotas, todėl mokykla paprastai vadinama škotizmu. GYVENIMAS IR RAŠTAI. Dunsas Škotas, … Daugiau…
I. POSTMODERNIZMO TRATEGIJOS VIENO TERMINO EROTIKA IR KLIMAKSASPostmodernizmas lietuviškai panašus į nervinį tiką: vienus tampo nuo pačios sąvokos, nesvarbu kur, kokiu metu ir kokiu tikslu ji taikoma, kitus tampo, matant šios sąvokos vartojimą, nesiskaitant su jos istoriškumu. Vieni užsipuola pačią sąvoką, nesvarbu, ką ji referuoja, svarbiausia, kad ją girdint, kyla … Daugiau…
NEMIRTINGUMO PATOSAS ANTIKOS filosofijos istorijoje nuo pat IV a. prieš Kr. pabaigos gyvavo padavimas, esą prieš atsiversdamas į filosofiją Platonas (428/7—347/6 m.) kūrė poeziją: tragedijas, ditirambus ir elegijas. Akivaizdu, kad, tapęs Sokrato sekėju, Platonas, kaip ir pats Sokratas, nepaliko tarnystės Mūzoms ir Mūzų dievui 1 . W. Jaegerio žodžiais tariant, … Daugiau…
Turinys:I.Žmogiškojo pažinimo šaltiniai. 1. Kokie yra pažinimo šaltiniai? 2. Kada iškyla pažinimo šaltinių ploblema? 3. Racionalizmo ir pozityvizmo priešprieša II.Empirizmas arba pozityvizmas.Šios pažiros atsiradimas, vystymasis ir aibūdinimas. 1. Empirizmo arba pozityvizmo apibrėžimas. 2. Žymiausi šios pažiūros reiškėjai. 3. Empiristinis pažinimas-mokslinis pažinimas. 4. Etinių principų požiūris į empirizmą: a) Laisvės neigimas; … Daugiau…
Požiūris į asmenybę Rytų teorijoseMūsų elgseną lemia kultūra ir šeima, kurioje mes augome, kurioje vystėsi mūsų jausmai, protas ir pasaulėžiūra. Tai yra mūsų realybė, mes gyvename joje žvelgdami į mus supantį pasaulį, taip kaip buvome išmokyti savo šeimoje ir visuomenėje. Mes pripažįstame tik tokį savąjį “aš”, kurį pažįstame. Kiekviena religija … Daugiau…
Tiriant kauzalizmo ir finalizmo ginčą, turime skirti priežastis ir tikslus.Žmonių elgesį veikia ne tik biologiniai instinktai, materialiniai interesai, gyvenamoji aplinka, visa tai galime pavadinti elgesio priežastimis, bet ir įsitikinimai, vertybės, idealai,siekiai, kurie priklauso prie tikslų. Priežastimis laikome materialius – fizinius, biologinius, ekonominius veiksnius.Šie veiksniai daro įtaką nagrinėjantiems reiškiniams. Tikslai skirtingai … Daugiau…
Protas pats nusistato ribas„Žmogaus protą vienoje iš jo pažinimo rūšių ištinka ypatingas likimas; jį apgula klausimai, kurių jis negali išvengti, nes juos jam pateikia jo paties prigimtis, tačiau jis negali ir atsakyti į juos, nes jie pranoksta visas žmogaus proto galimybes. <…> kadangi <…>klausimai niekada nesibaigia, tai jis priverstas ieškoti … Daugiau…
Aristotelio formos ir materijos teorija bei Platono kritika Aristotelis, Platono mokinys, kritikavo savo mokytoją ir pats sukūrė pasaulio pažinimo teoriją. Aristotelis buvo vienas genialiausių antikos filosofų. Skirtingai nei Platonas, jis gyvai domėjosi gamtos pasauliu. Gamtos pasaulis yra realus, o mokslinio pažinimo pagrindas yra suvokimas ir juslinė patirtis. Šiam mąstytojui buvo … Daugiau…
Dalykinis pokalbis. Dalykiniai pokalbiai – būdas spręsti klausimus. Pati sąvoka yra labai plati: dalykinis pokalbis – tai žodinis kontaktas tarp pašnekovų, kurie turi įgaliojimus (grupės). Dalykinių pokalbių samprata siejama su derybomis. Visi pokalbiai turi tikslus ir temas. Pokalbių funkcijos: 1)pradėti kokią nors veiklą; 2)kontroliuoti veiklą; 3)pasikeisti informacija; 4)spręsti iškilusią problemą; … Daugiau…
TURINYS 1. Būties problematika M. Heideggerio filosofijoje 3 2. Darbo išvados 8 3. Nauduota literatūra 9drasiai teigti, kad būtis vienatvėje nera buvimas vienam, nes kiti visada buvo ir bus pasaulyje. Čia – būtis rūpi jos pačios butis, bet kadangi ji yra ir kaip su – būtis, tai ji „yra“ dėl kitų. Vadinasi, jei … Daugiau…
FENOMENOLOGIJAFenomenologija – mokslas apie fenomenus, grynųjų, įdealiųjų esmių tyrimas. Svarbiausi mąstytojai: Edmundas Husserlis, Maxas Scheleris, Romanas Ingardenas ir kt. Fenomenologija – viena iš įtakingiausių XX amžiaus filosofijos krypčių. Fenomenologinis metodas pakeitė ontologiją, etiką, estetiką, psihologiją, teisę, sociologiją, teologiją, matematikos ir mokslo filosofiją. Be fenomenologinio pagrindo nebūtų atsiradę egzistencializmas, personalizmas, hermeneutinė … Daugiau…
ABU ALIS IBN SINA (980-1O37) Abu Alis Huseinas ibn Abdalahas Ibn Sina (lotynizuota ioima — Avicena) gimė Aišanoje (prie Buchaios). Mokėsi Bu-charoje. Čia netrukus pagarsėjo kaip puikus gydytojas. Vengdamas persekiojimo už savo laisvamaniškas pažiūras, iš Bucha-ros persikėlė į Chorezmo sostine Urgenčą, tačiau netrukus ir iš čia buvo priverstas bėgti į … Daugiau…
Filosofijos koliokviumas Klausimai: 1. Filosofijos kilmė. 2. Filosofijos samprata (galimi apibrėžimai) ir struktūra. 3. Filosofijos santykis su mokslu, menu, religija. 4. Metafizika (Aristotelio prasme, sąvokos atsiradimas). Pasaulio genezės problema. 5. Platono idėjų teorija. 6. Būties hierarchijos koncepcija (Platonas, Aristotelis, Eriugena, Tomas Akvienietis). 7. Substancijos problema: dualizmas ir nonizmas (materialistinis ir … Daugiau…
Filosofinės būsenos: Blyksnis, nuostaba, abejonė, kančia, baimė, tikėjimas. Filosofinėje būsenoje individas išeina anapus savęs, atsiveria pasauliui. Tai kryptinga, intensionali, objektyvi būsena. Tai individualus autentiškas susitikimas su daiktais, pirmaprade transcendencija kaip su meile ar mirtimi. Kaip žvaigždės matomos iš gilaus šulinio dieną, taip iš „ego – sielos šulinio“ išvystame daiktus anapus … Daugiau…
TURINYS ĮVADAS 2 PLATONAS 3 ARISTOTELIS 5 IŠVADOS 9 LITERATŪRA 10 ĮVADAS „Būtį suprantame kaip visumą dalykų, į kuriuos nukreiptas filosofinis mąstymas, o visa filosofija iš esmės yra būties teorija. Joje reiškiasi kryptys, atmainos, išskiriami dalykai ir t.t. Tačiau filosofai sąvokai „būtis“ suteikia lyg ir siauresnę prasmę, nes dažniausiai jos … Daugiau…
ĮVADAS Kas yra laisvė? Laisvės problemos sprendimas turi ilgą ir sudėtingą istoriją. Jau nuo antikos laikų ją gvildeno daugelis filosofų. Bene pirmasis laisvės teorinį turinį mėgino aptarti Sokratas. Valios laisvės ir atsakomybės problemą formulavo Aristotelis, vėliau ją sprendė Epikūras, Augustinas. Naujaisiais laikais šią problemą tyrinėjo B.Spinoza, I.Kantas, G.Hegelis, A.Šopenhaueris ir … Daugiau…
Filosofija būna:1.gamtamokslinė{apie gamta} 2.humanistinė:{apie žmogų}.Atstovai:Platonas,Aristotelis,Sokratas.Kilmė.Filosof.mastymas pradejo bresti daugiau kaip pries 5 tukst.m.Atsakymo paieska jau ir yra filosofavimas,filosof.zmogus atsirado 3-jose zemes rutulio vietose.Kinijoje,Indijoje ir Graikojoje.Cia buvo laisve ir demokratija kurie netrukde zmogaus laisves.Filosof-yra mokslų pradas jis dave pradzia kitiems mokslams,todel ji nera mokslas.Pagrindinės filosof ištakos yra nuostaba,abejonė,gyvenimo prasmes klausimas,mirties suvokimas,inkstinktų redukcijos … Daugiau…
F.W.J Schellingas. Žmogaus laisvės filosofija. Esė Įvadas Friedrichas Vilhelmas Josephas Schellingas (1775-1854) buvo labai anksti subrendusio proto mąstytojas. Jo filosofija pirmiausia yra perėjimas prie Dievo pažinimo; jis remiasi Kanto, o po to Fichte‘s filosofija. Reikšmingiausi Schellingo darbai buvo sukurti dar jaunystėje. Vėliau jo kūrybinis potencialas silpnėjo, nes jis liguistai pavydėjo … Daugiau…
Normatyvinės jurisprudencijos uždavinys – teoriškai nušviesti moralės turinį, kuriuo remiasi teisė. Kas yra moralės prigimties problema? Formalistai atsako: nėra teoriškai pateisinamo ats., bet kuri problema g.b. moralės problema. Moralumas – nuostatos dalykas, kurios asmuo laikosi problemos atžvilgiu, bet tai nėra pačios probl. vidinis požiūris. 3 moralinio sprendimo bruožai: 1) moralės … Daugiau…
Friedrich Nietche UŽ KĄ AŠ DĖKINGAS SENOVĖS ŽMONĖMS 1 Pabaigai keletas žodžių apie tą pasaulį, į kurį aš ieškojau kelių, į kurį galbūt suradau naują kelią,- apie senovės pasaulį. Mano skonis, kuris galėtų būti pavadintas pakantaus skonio priešingybe, ir čia man anaiptol neleidžia viskam sakyti Taip: jis apskritai nenoriai sako … Daugiau…
,,Atsakymą į klausimą, kas yra filosofija, randame ne istoriškai kolekcionuodami filosofijos apibrėžimus, o kalbėdamiesi su tuo, kas mums atsivėrė kaip esinio būtis” (M. Heideggeris) Nežinome tokios kultūros, kurioje nebūtų domimasi tuo, kas yra žmonės arba kaip atsirado pasaulis. Kas yra filosofija? Galima rasti daug įvairių apibūdinimų ir paaiškinimų. Tačiau vargu … Daugiau…
TEMA: ŽMOGAUS EGZISTENCIJOS PROBLEMA 2003 VILNIUS TURINYS 1. Įvadas 3 – 4 2. Žmogus, jo egzistencijos problema 3 – 6 3. Išvada 6 4. Naudota literatūra 7 3 Įvadas „ Žmogus – tai gamtos dalis, jį pažinti – filosofijos uždavinys.“ [ 1; 259 ]. Filosofijai tenka … Daugiau…
ĮVADASNe tvarka yra pasaulio esmė, ir ne protas žmogui ją atskleidžia. Protas yra svarbus gyvenimo motyvas, bet jo vertė yra ta, kad jis gali aiškiai parodyti, jog ne jis yra lemiamasis gyvenimo veiksnys. Būtis yra tokia begalinė, tokia laisva, kad, norėdami ją aprėpti vieningu principu, kaip buvo stengiamasi daryti iki … Daugiau…
Etnologija (gr.: ethnos [svetima] tauta) – mokslas, tiriantis įvairias pasaulio tautas, nacijas ir tautines grupes bei jų kultūrą. Etnologijai postūmį suteikė etnografija, pateikusi daug duomenų apie atskirų tautų būtį. Teorinės etnologijos progresas siejamas su XX a. L.Levi-Briulio, B.Malinovskio, A. Redklif-Brauno, K.Levy-Stroso ir kt.darbais. Etnologija yra laikoma kultūrinės antropologijos dalimi. Šiuo … Daugiau…
TURINYSĮVADAS I. FILOSOFIJOS IŠTAKOS II. IKISOKRATIKAI 1. Mileto gamtos mokykla 2. Pitagoriečiai 3. Atomistai 4. Sofistai ir žmogaus studijos, 4 a. pr. Kr. III. HELENISTINĖ FILOSOFIJA 1. Stoikai 2. Epikūriečiai 3. Skeptikai 4. Neoplatonikai 5. Vėlyvasis neoplatonizmas 6. Sirijos mokykla 7. Atėnų mokykla IŠVADOS LITERATŪROS SĄRAŠAS ĮVADAS Manoma, kad mokslas … Daugiau…
TURINYSĮVADAS 3 1. ŠVENTASIS AUGUSTINAS 4 1.1. Augustino gyvenimas 4 1.2. Raštai 5 1.3. Gėrio ir blogio santykis Augustino filosofijoje 5 1.4. Augustinizmas 7 1.5. Dievas- Augustino filosofinio mastymo centre 8 2. PAŽINIMO TEORIJA 9 2.1. Sielos pažinimas 9 2.2. Idėjų pažinimas ir dieviškasis apšvietimas 11 LITERATŪRA 13 ĮVADAS Rytuose krikščionys filosofai puoselėjo senąją graikų tradiciją, o Vakaruose mėgino eiti savais … Daugiau…
PLATONO “VALSTYBĖ“ DORYBĖ YRA ŽINOJIMAS Valstybė – tai knyga, nepasiduodanti kvalifikacijai. Joje paliesti ar išplėtoti bemaž visi Platono filosofijos aspektai, o jos temos ribos tokios, jog galima teigti, kad ji aprėpia visą žmogaus gyvenimą. Joje kalbama apie gerą žmogų ir gerą gyvenimą, kuris Platonui, be kita ko, reiškė gyvenimą geroje … Daugiau…
Žmogus gyveni ir nemąstai apie mirtį. Ji ateina netikėtai, kai mažiausiai to tikiesi. Ji atima tau brangius žmones neklausdama tavo nuomonės ar jie tau dar labai reikalingi. Mirtis pasiima ir tiek. O tu verki, kankiniesi nors supranti, kad tai yra neišvengiama. Kiekvienas juk mirsim tik vieni anksčiau kiti vėliau. Tokiomis … Daugiau…
Turinys Krikščionybė 2 1.Krikščionybės šakos 2 2.Krikščionybės istorija 3 3.Jėzus Kristus 3 4.Ankstyvoji krikščionybė 4 5.Krikščionybė viduramžiais 4 6.Reformacija ir kontrreformacija 5 7.Krikščionybė naujaisiais laikais 5 8.Naujausieji laikai ir krikščionybė 5 9.Krikščionybės simboliai 6 10.Krikščionių šventės 6 11.Krikščionybė Lietuvoje 6 Kristaus misija 7 1. Socialinis ir religinis Kristus 7 2. … Daugiau…
TECHNIKA – ŽMOGAUS NAIKINIMO PRIEMONĖ Įvadas 2 Technika, kuri kuria blogį 2 Ir „geroji“ technika gali naikinti žmogų 2 Technika, kuri naikina žmogų 4 Žmogaus monopolinė galia – pražūtinga 5 Technika kelia grėsmę žmonijos egzistavimui 5 Žmonijos sąmoningėjimas – utopija 6 Priklausomybė nuo technikos 6 Išvados 7 Literatūra 8Įvadas Filosofas … Daugiau…